Mus pasitinka Josep Jove – ne kartą Lietuvoje viešėjęs teigimai pamišęs Katalonas. Vos užsimezgus pokalbiui kaip mat sužibo šypsenos visos kompanijos veiduose – Josep šmaikštus. Mūsų gidas paaiškina, kad geram vynui pagaminti pirmiausia reikia gerų uogų. Tad į vynuogyną!

Kad ir kaip mylime kavamobilį, visgi lipame į katalonų džipą. “Barolo boy” pramintam broliui paskiriama vieta bagažinėje ant vyno dėžės, į rankas įduodamas “saugos” diržas ir duodamos instrukcijos pamačius policiją gultis. Į Albet I Noya vynuogynus su įprastu automobiliu niekaip nepapulsi.

Statūs šlaitai, daugiau nei pusę tūkstančio metų menančios iš akmenų sukrautos terasos, ko ne amžių skaičiuojantys Macabeo vynmedžiai. Pastebime vynuogėse krebždantį žmogiuką. Josep paaiškina, kad kai Albet I Noya pirko šį seną vynuogyną, buvęs šeimininkas sutiko jį parduoti tik su sąlyga, kad jam bus leista čia ateiti ir prižiūrėti vynuoges. Tad Kalno viršūnėjė – kokių 75 metų seneliukas alinančiame 32 laipsnių karštyje savo noru skabo vynuogių lapus. Maloniai užspaudžia širdį. Albet I Noya vyninė buvo pirmoji Ispanijoje pradėjusi ekologišką vyndarystę. Ketina imtis ir biodinamikos.

Kitas lankomas vynuogynas – biodinamiškai prižiūrimas El Fanio. Vienas 60-82 metų Xerel-lo vynmedis retai duoda pakankamai derliaus vienam buteliui vyno. Kadangi medeliai nesujungti trelis sistema, o auga kaip krūmai, tai nesunku įsivaizduoti, kaip sudėtinga 40 laipsnių karštyje susilenkus skinti brangias uogas. Nuostaba kelią, kad šio vyno butelis Lietuvoje kainavo vos 33LT. Būtinai įsigysime.

Neužilgo saulėkaita patampa sunkiai pakeliama, tad traukiame atgal į vyninę į vėsius rūsius. Josep noriai aprodė visas kerteles. Itin įdomu buvo ragauti dar neišpilstytą vyną iš statinių. Pradėjome lygindami 2011 metų derliaus Reserva Marti iš Marcel Cadet ir Nadalie statinių. Abu šie statindariai naudoja Prancūziškojo ąžuolo medieną, abi statinės skrudintos vidutiniškai, abejose vynas išbuvo lygiai tiek pat. Tačiau skirtumai akivaizdūs – Marcel Cadet statinėje buvęs vynas pasižymi ryškesniais tamsiųjų uogų kvapais ir švelnesniais taninais. Prieš išpilstant visos statinės būna perragaujamos ir pati „skaniausia“ pasirenkama didesniojo formato buteliams, o likusios sumaišomos tarpusavy įprastų butelių turiniui.

Vaikštome po vyninės rūsį su taurėmis, o šeimininkas su pipete vis traukia vyną. Desertui Josep ištraukia kamštį iš „Belat“ pavadintos statinės. Pasirodo, kad tai unikalios laukinėje Pirėnų kalnų gamtoje išsilaikiusios vynuogės vynas, kuriai pavadinimą suteikė atradėjai – Albet I Noya. Labai retas. Skanaujame. Pirma į galvą šovusi asociacija – Pinot Noir. Švelnus uogų skonis, prieskonių niuansai ir glotnūs taninai. Organoleptiška.

Po degustacijos mūsų draugas iš Katalonijos pakvietė mus į netoliese esantį restoraną pietų. Iš mėlyna žvaigžde pažymėto Cava putojančio vyno magnum butelio lekia kamštis. Stotų petys petin su šampanu. Stalą nukloja įvairūs kataloniški užkandžiai. El Fanio vynas iš aplankyto vynuogyno puikiai tiko prie nedaug apkepto tuno, o prie avienos derinome septynmetį Reserva Marti iš magnum butelio.

Nevyniodami į vatą prisipažįstame susimovę, kad namie netyčia palikome krepšą su šviežiai paruoštais Creme Brulee. Tad užsisakome įvairių desertų. Labiausiai pakeri persikai, skinti netoliese. Sultingi ir itin saldūs. Mums užtenka įžūlumo Jums prasitarti, kad mūsų šios kelionės metu gaminami Creme Brulee yra skanesni, nei ragautas Creme Catalan.

AČIŪ Albet I Noya ir Josep Jove už svetingumą!!!!! Po pietų dar spėjame įšokti į miestelio baseiną. Dvylika valandų prabėgo nepastebimai. Ryt laukia ilgas kelias iki Šampanės, tad skubame namo.

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
–>Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser