Apsilankome Alois Lageder vyninėje. Šį biodinaminį ūkį aprodo Christian’as. Buvo labai smagu šiek tiek palipėti į vynuogynus ir iš aukštai žvelgiant į ko ne viso regiono panorama diskutuoti apie regiono istoriją bei ypatybes. Pokalbiai apie vyną, regioną ir gyvenimą tęsiasi degustacijos metu. Išsiduodame, kad itin mėgstame Pinot Noir vynuogių vyną. Netrukus stalą papuošia dekanteris su raudonu vynu. Aiškiai Pinot Noir. Aiškiai Krafuss. Spėliojame derlių. 2002-ieji! Vau! Esame pamaloninami ne tik išskirtiniu vyninės vadovo bei jo sūnaus dėmesiu, bet ir dosnumu – stalą nukloja ne tik buteliai su įstabiais vynais, bet ir lėkštės su užkandžiais. Mozzarella! Tokios kaip čia dar nesyk niekur neteko ragauti. Ragavome prieš 2 metus, ragavome pernai, skanaujame dabar. Tokia pat gera! Itin minkšta, sultinga, kremiška. Tirpsta burnoje. Pomidorai ir bazilikai irgi itin gardūs, auginti ūkyje šalimais. Kompanijos nuotaika nuostabi. Laikas lekia neįtikėtinai greitai. Rodos tik atkeliavom, o jau metas atsisveikinti.

Už pusvalandžio futbolas Olandai-Prancūzai, o mes dar nė nakvot neturime kur. Maždaug žinojome kryptį ir bevažiuodami pakeliui telefonu užsisakome jaukius apartamentus Alpių aukštikalnių miestelyje. Neįtikėtinas jausmas stebėti kaip tavo mėgstamiausia komanda taršo nemėgstamiausiąją… Džiūgaujam. Po futbolo Julius nustebina dviem išskirtiniais vyno buteliais – 1998-ųjų Krafuss, bei 2001-ųjų Porer Pinot Grigio. VAU! Nepaisant to, kad abu vynai jau išties brandūs, bet toli gražu neatrodo seni. Priešingai net – abu skaisčios spalvos, kupini pirminių vaisių aromatais. Nuostabus vakaras draugų kompanijoje.

Šeštadienį pusryčiauti nusprendžiame ne viešbuty, o aukštai kalnuose esančiame restoranėly. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Vinguriuojančiais kalnų serpantinais maždaug per valandą pasiekiame numatytą restoraną. Saulė jau įsispigino. Spėjame užsiimti staliuką ant terasos krašto, tad nuolat galime stebėti neįtikėtinus Alpių vaizdus. Nors bandėme sustoti tik „trumpam“, bet pasisėdėjimas kiek užtruko – puikiai suvokėme, kad tai paskutinė stotelė iki pasukant namo. Norėjosi pasilikti šios nuostabios gamtos apsupty.

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Antradienį vakare kompanija lietuvių prisėda Rimini centre esančio baro La Cantinetta kiemely. Šeimininkas jau mus pažįsta, nes buvome užlėkę „žvalgybos“ sekmadienį. Šypsosi. Iškart atneša degustacines alaus taures, katros itin primena mums labiau įprastas tulpės formos vyno taures. Šįkart visi pradedame taure pilstomo BrewDog Jack Hammer. Atsivertus aliaraštį akys raibsta nuo asortimento gausos ir esančiųjų reputacijos. Visi užsisakome skirtingo alaus, o paskui bendrai ragaujame. Ragautą alų galėtume skirti į dvi kategorijas: „tradiciškai ališkas“ ir „improvizacija alaus tema“. Gardu. Atsiskaitę pastebime, kad palikome tiek „arbatos“, kad dar išeitų solidus alaus butelis ir vis vien dar normaliai liktų. Ragaujam šį kartu su baro savininku. Dėkojame jam už nuostabią vietą. Įspūdis lieka ilgam. Bet matyt ne tik mums, mat ryte baro facebook paskyros cover photo pakeičia mūsų linksmo pasisėdėjimo akimirka.

Panašu, kad alaus ragavimas gerai įsiminė ir Gražvydui. Prieš kelionę į Vilnių jis gerokai pratuštino La Cantinetta lentynas. Sutarėm, kad jo alų parvešime automobiliu Vilniun. Gauname instrukciją: „kas dėžėje, tą parvežti, o kas maišely, tai jums paragauti“. Vau! Ten slepiasi kolekcija Brouwerij de Molen alaus. Vis dar šalto. Nieko nelaukdami skanaujame. Itin gardu! AČIŪ!!!

Penktadienį keliamės itin anksti, nes skubame į netoli Parmos esantį Del Ducato alaus bravorą. Turime sutarę susitikimą. Mus priima didelis barzdotas aludaris Danillo. Aprodo visą bravorą. Išragaujame daugumą jų turimų salyklų ir apynių. Viskas įdomu! Danillo yra dirbęs pas BrewDog, tad pasakoja apie panašumus ir skirtumus su šiuo kultiniu Škotijos bravoru. Paskui seka alaus ragautuvės. Maloniai nustebino vertikali(!) La Luna Rosa alaus degustacija: ragavome 2010, 2011, 2012 ir 2013ųjų pilstymo alų. Labai įdomu ir gardu. Aludaris rekomenduoja šį alų atkimšti savaitę iki ragavimo, o „galioja“ šis alus dar bent 50 metų. Degustaciją užbaigia Ultima Luna – 24 mėnesius Amarone vyno statinėse brandintas barley wine stiliaus alus. Mmmm…

--> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Fotoįspūdžiai iš World of Coffee Rimini bei World Barista Championship.

Labai šauni paroda ir dar šaunesnis čempionatas!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Toliau keliaujame į San Mariną. Reikia juk aplankyti ir šią miniatiūrinę valstybę. Kopiant į kalną praeiname pro virtinę kardais ir lankais prekiaujančių parduotuvių. Rodos, kad pagrindinis suvenyras iš San Marino – ginklai. Mindaugas pasiduoda vaikystės svajonei ir įgyvendina ją su kaupu – rankose tvirtai gniaužia solidų anglies pluošto skriemulinį lanką ir pustuzinį strėlių. Nekantraujame išbandyti! Mieste apstu turistų iš Rusijos, tad ir prekeiviai vos išvydę fotoaparatu nešinus turistus kaip mat prabyla slavų kalba. Užlipus į pačią viršūnę atsiveria nuostabūs vaizdai. Gražu.

Vakarui irgi turime planą! Pasikviečiame Gražvydą su sūnumi Eimantu paskanauti ypatingo vyno. Ant stalo atgula pora indelių su alyvuogėmis, kelios saujos šviežių gražgarsčių, rimtas šmotas Parmiggiano-Reggiano sūrio bei saldus Modenos balzaminis actas. Kaipo gerai, bet trūksta vyno. Rokas iš viešbučio virtuvės šaldiklio atneša aprasojusį Jeroaboam‘ą (3L) Fattoria Mancini Impero vyno, kuriam vynuogės skintos dar 2007-ais. VAU!Solidus brandus vynas nepalieka abejingų. Vietinis sūris su šlakeliu balzaminio acto puikiai dera prie gėrimo. Šiam netikėtai ištuštėjus nešamas skystas pastiprinimas. Ko jau ko, bet nei vyno, nei juoko tikrai netrūko. Nuostabus vakaras linksmoje draugų kompanijoje!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Į kelionę išsiruošėme penkiese: Rokas, Petras, Mindaugas, Julius ir Ineta. Šeštadienį perpiet pasiekėmė mūsų mėgstamiausią Čekijos miestelį – Česky Krumlov. Pirma stotelė tradicinė – Kosov! Saulėta, šilta. Apsigyvename gynybiniame bokšte esančiuose apartamentuose.
Miestas gyvybingas. Apstu turistų. Ieškome kur gardžiai pavalgyti. Jau kelissyk patikrntoje vietoje be rezervacijos staliuko negauname. Randame kitą patikimai atrodantį restoraną. Renkamės jautienos steikus. Neperkepti, sultingi, gardūs. Čekai šiame krašte išties neblogai mėsą ruošia. Jau kelissyk tuo įsitikinome. Vakarop patraukiame kokteilių į Apotheke barą. Maloniai nustebina tiek barmenų darbas, tiek ir galutinis kokteilių skonis. Naktį dar aplankome ir pilį, kurios įėjimą saugo gyvos meškos.

Ryte smagi mankštelė ir ieškome pusryčio. Surasti pilnaverčio maisto gana keblu. Nenorime blynų ar kiaušinienės. Visi rimtesni maitinimo taškai dirba nuo 11:00. Nusprendžiame palaukti šiek tiek ir gallop visvien pasirenkame gardžius patikrintus jautienos steikus. Sotūs pusryčiai prieš ilgą kelionę link Rimini.
Nuotaika puiki, kompanija šauni! Važiuojam!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Prie jo reikėtų kokio tai gėrimo. Norime gardaus alaus. Į parduotuvę! Du buteliukai alaus pasirodė beesą verti daugiau nei banknotas su Basanavičiaus atvaizdu…

Mėsą kepėme iki centras pasiekė 54C, paskui gal dar keliais laipsniai įšilo kol mėsa „ilsėjosi iki ją pjaustant. Garnyrui pasiruošėme šviežių daržovių salotas su bolivine balanda.

–> Facebook albumas <–

Broliai labai nudžiugo sužinoję, kad Vilniuje vyks alaus festivalis Žmogšala. Pagaliau! Kadangi buvo žadama labai daug naujo įdomaus alaus paragavimui, nusprendėm, kad treniruotė nepamaišytų.

Taigi prie trijulės vakarui prisijungė alaus entuziastai Vladas bei Julius. Dalį spalvingų buteliukų Julius parsivežė iš Lenkijos, dalį iš braliukų Latvių atsigabeno Vladas, dalį atsinešė broliukai. Kibome į taures!

Alaus būta išties įvairaus ir įdomaus. Buvo ir nudžiugimų ir nusivylimų. Kai kada kuklioje pakuotėje slėpėsi didingas alus, o kai kada už įmantrių, išsyk patraukiančių akį, etikečių slėpėsi išties ne itin įdomus turinys.

Jei įdomu, detalesnius skanavimų užrašus rasite prie buteliukų nuotraukų. Labiausiai nustebino kaimynų lenkų alus drąsiu pavadinimu Grand Prix. Labiausiai nuvylė amerikoniškasis Rogue, virtas kartu su kadagio uogomis. Buvo LABAI įdomu!

Julius pažadėjo vakarui atšildyti elnienos gabalą. Atvažiavome su puodu ir maišu daržovių – planavome elnienos troškinį. Bet pamačius mėsą išsyk apėmė dvejonės. Labai jau gardžiai ji atrodė. Atpjovėme solidžią riekę ir apskrudinome ant aliejaus. Wow! Minkštas ir gardus elnienos steikas (turėjome išpjovą ir kumpį). Puodas taip ir liko nepanaudotas. Sekančius gabaliukus apskrudinome aliejuje ir paskui lėtai labai žemoje temperatūroje orkaitėje sušildėme iki kol centras pasiekė 60C. Užkandžiui prie charakteringo alaus elnienos (did)kepsniai išties tiko!

AČIŪ kompanijai už vakarą! Būtinai kartosim!

 –> Facebook albumas <–

Kol šyla garinė, planuojame, ką čia vakarienei pasiruošus. Kadangi jau spėjome įdomesnio alaus virusu apkrėsti ir gimdytojus, tėtis pavaišina Westmall Trappist Tripel alumi. Gardu! Tai bene pirmasis pasauly Tripel stiliaus alus, pasižymintis ryškiu aromatu ir itin gero balanso skoniu. Patiko net mamai, kurį įprastai alaus neskanauja. Įžanga puiki.

Broliai sugalvoja, kad šiltam vakarui puikiai tiks šaldytuve aptikti avienos nugarinės kepsniukai su morkų-salierų piurė bei mėtų-bazilikų padažu.

Neilgai trukus morkos bei saliero šaknų gabaliukai jau virė puode. Padažą irgi netrukome sutrinti. Apčirškinome mėsą rūkstančioje keptuvėje ir pašovėme į orkaitę, kurioje temperatūra buvo net žemesnė, nei tuo metu pirty. Patys nuėjome į garinę.

Nors naktį prieš tai numigt tesigavo vos kelias valandas, bet pirtis vėl su gražino jėgas. Laimingi ir žvalūs einame tikrinti mėsos. Termometras rodo, kad gabaliuko centre temperatūra pasiekė 61C. Manome, kad pats tas. Šildome piurė ir ruošiame lėkštes. Prapjovus mėsą pasirodo, kad lyg ir nesuklydom – atrodo gražiai. Aišku, svarbiau ne grožis, o skonis.

Šeimyna gyrė už įdomų garnyro pasirinkimą – piurė išties patiko. Aviena buvo minkšta ir sultinga ir su mėtų-bazilikų padažu derėjo puikiai. Lėkštės mikliai ištuštėjo. Nuotaika prie stalo puiki, aidi kompanijos klegesys. Tačiau broliai jau pakuojasi daiktus ir atsisveikina – laukiame svitos savuos namuos.

AČIŪ šeimynai už šį šaunų vakarą!

–> Facebook albumas <–

Pietus planavome pradėti šampanu bei austrėmis su citrinų ir svogūnų-acto ikriukais. Pasirodo, kad dėl išpuolusių šventinių dienų, gana keblu gauti šviežių austrių, bet čia mums pagelbėja Monika ir Reaton‘as. AČIŪ. Svogūnų ikriukus jau buvome darę, tad čia problemų nekilo, bet va su citrinų ikrais teko pasikankinti – suklydome neužsimaišę jų iš anksto ir beplakant susidarę oro burbuliukai gerokai trukdė. Aišku, problemą būtų galima žaibiškai išspręsti panaudojant vakuumatorių, bet tokio reikalo neturėjome, tad teko suktis iš padėties kitaip. Pavyko. Tik vietoj planuoto pusvalandžio ikrams paruošti sugaišome net kelias valandas. Mostas peiliu ir Moutard Rosé Dame Nesle Pinot Noir butelio galva nuskrieja į kiemo gilumą. Raudonųjų uogų aromatais kupinas tik iš Pinot Noir uogų pagamintas šampanas puikiai tinka prie austrių. Pagaminti ikrai pilnai atstoja tradiciškesnius pagardus: citrinas bei Mignonette padažą. Kompanija šypsosi. Visiems gardu.

Highland veislės jautuko tartar paruošėme su raudonaisiais svogūnais ir kaparėliais. Papuošėme laiškiniu svogūno karūnėle. Bet šio patiekalo akcentas buvo kitas – foie gras ledai, katrie turėtų suteikti gaivos ir balanso liesai jautienai. Šiuo ruošėme iš pieno, grietinėlės ir specialiai penėtų žąsų kepenėlėmis. Rezultatas net mus pačius nustebino. Turėtų išties gerai derėti. O derėjo ne gerai, o puikiai! Teko ant stalo dar ir papildomai bliūdą su į lėkštes nepakliuvusiais ledais atnešti. Patiko! Prie šio patiekalo sumanėme derinti ne vyną, o alų. Škotijos Brew Dog bravore virtas elis drąsiu Punk pavadinimu čia derėjo itin gerai. Ryškūs citrusinių vaisių ir apynių aromatai užtvindė nosis vos tik pakėlus taures. Kompaniją labai nustebino, kad būna ir TOKIO alaus, ir kad tai puikus variantas derinti prie maisto.
Atgaivai po mėsos paruošėme vegetarišką užkandį iš baklažano, pomidoro ir paprikos. Daržoves pakepinome ir suformavome bokštelius. Ant viršaus užbarstėme kedrinių pinijų ir uždėjome riekę ožkos pieno sūrio. Šį apibarstę cukrumi dujiniu degikliu karamelizavome. Žiūpsnis gražgarsčių ant viršaus, šaukštas žirnelių-špinatų padažo šalia ir voila! Derinome su biodinamiškai augintų Riesling vynuogių vynu iš Sepp Moser arsenalo. Tai sirpus ryškaus skonio Rieslingas. Matyt išties neblogas, jei jau pati mūsų prezidentė su visa protokolo komanda jį išsirinko pačiai pačiausiai vakarienei, vykusiai Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį…

Ne visada pavyksta kalmaro (ar aštuonkojo) čiuptuvą paruošti gardžiai. Dažnai šis gaunasi it guminis. Šįkart darėme šitaip: nublančiravome verdančiu vandeniu ir nulupome visas gleives. Tada atskyrėme čiuptuvus ir juos sandariuose maišeliuose (geriau, aišku būtų vakuumas) pusantros valandos virėme 50C temperatūroje. Gavosi išties minkšti ir gardūs. Čiuptuvus atvėsinome ir šiek tiek pašaldėm. Prieš pjaustant apvoliojome rūkytos paprikos ir juodųjų pipirų mišinyje. Išdeliojome persidengusius it žvynus. Violetines vitelotte bulvytes irgi supjaustėme plonai, perdengėme gabaliukus ir orkaitėje iškepėme tokį a la čipsą. Traškia gaiva šį patiekalą papildė žalieji ankštiniai žirneliai. Rūkytos paprikos niuansas labai gražiai žaidė su Rieslingiška žibalo aromato užuomina, o smagi rūgštelė sukūrė atsvarą gaiviems žirniams. Abejingų neliko
.
Prieš karštus mėsos patiekalus pateikėme šaldytų braškių šerbetą, katrą įskobėme į citrinos puselę. Gaivu ir gardu. Ruošiame skonio receptorius mėsos patiekalams. Kol skamba kompanijos juokas skubame kepti mėsos.

Antienos krūtinėlių odeles šiek tiek įpjovėme ir padruskinome. Marinavome maišeliuose (marinatas kontakte su visa mėsa) su apelsinų sultimis ir čiobreliais apie parą. Kepėme keptuvėje iki kol centro temperatūra pasiekė 56C temperatūrą. Matavimui panaudojome Kalėdoms gautą termometrą. Ach, koks nuovokus tas kalėdų senelis! Garnyrui garstyčių ir obuolių sulčių mišinyje užmerkėme obuoliukų lazdeles. Kreivabūdes pakepinome keptuvėje, o ant jų uždėjome po kiaušinio trynį, virtą 64C temperatūroje. Trynius virėme atskiruose maistinės plėvelės „paketuose“ su lašeliu aliejaus, druska ir pipirų keliomis kruopelėmis. Atrodė išties neblogai, bet visiškai nesigavo nufotografuoti. Prie patiekalo derinome šešiametį Afrikietišką Cabernet Sauvignon. Taninai jau gerokai sušvelnėję, o vaisių skonio dar gausu. Tad prie anties – pats tas. Kadangi taurės mikliai tuštėja, panašu, kad ir kompanijai derinys patiko.

Avienos nugarinę aptepėme aliejumi ir česnakais. O praėjus beveik parai kiek daugiau nei valandą kepėme 120C temperatūros orkaitėje. Garnyrui paruošėme salierų ir pastarnokų piure (juos išvirėme ir sutrynėme su sviestu) Argentinietišką chimichurri padažą ruošėme iš kalendrų, petražolių, česnakų ir balzaminio acto. Patiekalą pagardinome trupučiu mėtų džemo ir mėtos lapeliu. Prieš pat pateikimą avieną dar staigiai apskrudiname keptuvėje ir dedame į lėkštes. Afrikietiškasis vynas puikiai susitvarkė ir su drūtesne aviena. Vos užtenka magnum dydžio butelio. Nuotaika išties šauni, visi nekantriai laukia deserto.
Desertas šįkart labai paprastas. Džiovinti juodos duonos trupiniai, juodųjų serbentų uogienė ir plakta grietinėlė. Išties šauniai dera tarpusavy. Taurę padabinom keliais šaldytais serbentais ir mėtos lapeliu. Prie tokio deserto puikiai derėtų Ruby ar LBV portas, bet pasukame šiek tiek kita linkme – prancūziškasis Rivesaltes Tuile iš 1988 metais skintų Grenache uogų. Jis ne toks stiprus, kaip portas, šiek tiek delikatesnis ir kupinas džiovintų uogų aromatų. Gardu, vienok.

Pabaigai avių pieno sūris su mėlynuoju pelėsiu ir „viskio oru“. Paruošti nesudėtinga, o atrodo įspūdingai. Stipriai rūkytą viskį iš Cambeltown‘o pusiasalio Longrow CV šiek tiek atskiedėme vandeniu, įžėrėme magiškųjų miltelių (yra pirkti sveiko maisto krautuvėse) ir merkiame akvariumo burbuliatorių. Kaip mat Iš indo ima kilti dūminio viskio skonio putos. Sūrio gabalėliu kabiname šio „oro“ ir skanaujame. Pelėsinio sūrio pikantiškas aštrumas puikiai dera su dūmų aromatu ir kruopelytės likusio alkoholio šiluma.

Dėkojame svečiams už kantrybę (pietūs truko apie tris valandas), greitai pakuojamės mantą ir dumiame į miestą, kur su būriu draugų Kalėdines linksmybes pratęsime onetwo bare.

–> Facebook albumas <–

Ir štai išaušo penktadienis ir visiškai netyčiom vėl kalba nukrypo apie alų. Visa vakaro organizacija buvo paremta improvizacija. Bet gavosi, kad susirinko alum besidomintys vyrukai ir panelės. Smagu, kad mūsų tarpe buvo ir Vladas – alaus entuziastas, beergeek.lt redaktorius, nevengiantis ir pats alelio išvirti.

Bendromis pajėgomis surinkome 17 su meile gaminto alaus rūšių, pirktų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, o du iš jų buvo virti Vlado. Tokiai alaus degustacijai pasirinkome tulpės formos vyno taures . Išties įdomu ragauti alų, kuris kvepia skaniai. Jokių skuduro ar šlapios mazgotės kvapų. Vlado virtas alus net ir tokiame solidžiame kontekste atrodė išties gerai. Sveikiname jaunąjį aludarį ir nekantriai laukiame naujųjų jo bandymų!

Gavosi išties smagus vakaras. Organoleptikai savo akiratį stipriai praplėtė informacijos gausa apie alų, kuria dosniai dalinosi Vladas bei kiti susirinkę. Ačiū visiems, manome, kad panašų vakarą dar būtinai pakartosime. Džiaugiamės, kad ir į mūsų šalį pamažu ateina gero alaus kultūra.
Detalesni alaus aprašymai mūsų facebook paskyros albume prie nuotraukų.

–> Facebook albumas <–