Buvo smagu, nuoširdu ir netrūko improvizacijos. Aiškinomės skirtumus tarp ekologijos ir biodinamikos (iš pradžių teoriškai, paskui jau ir praktiškai). Tyrėme kaip smulkūs temperatūros pokyčiai gaminant gali turėti didelę įtaką skoniui. Ieškojom šaukštų karamelizuotų morkų sriubai. Mokėmės vyno pirkimo ypatumų čiupinėjant butelio dugną. Tikrinomės blaivumą greitakalbe berdami Grüner Veltliner , Zweigelt, Edelfäule ir kitus austriškus malonybinius žodžius. Sportavom kilnodami trilitrius vyno butelius. Mokėmės iš viskio orą daryti (kitą kart reikės mokytis atvirkštinio proceso). Rodos ir draugams patiko:, nemėgstantys mėsos gyrė steiką, nevalgantys saldumynų ieškojo dar vieno Creme Brulle…

 
AČIŪ už šaunų laiką, chebra!

–> Facebook albumas <–

Antradienį brolis grįžo su maišu jautienos – keli antrekotai ir maišas diafragmų. Įdomu. Parduotuvėje dar prigriebiame salotų lapų. Ruošime Salotas (taip, iš didžiosios „S“)!
Antrekotų kaulus bei gyslas nupjaustėme, tad liko tik gražūs gabaliukai, tiesa gal kiek liesoki. Su diafragmomis teko kiek pavargti, bo išorinė plėvė nusilupa ne taip jau ir lengvai. Nusprendėme – kepsime kaip steikus, supjaustysime gabaliukais ir bus „Salotos“. Pasūdėme. Orkaitėje užkaičiame mėlynąsias Vitelotte bulvytes kepti.
Traškučio gamybos procesas gana neįprastas – „tešlą“ į popierinį puodelį supurškėme sifonu ir prasukome mikrobangėje. Rezultatas maloniai nustebino. Ėmėme ieškoti idealios tekstūros keisdami gaminimo trukmę. Norime korėtos tekstūros, kurią pasiekiame 4-ju bandymu. Bulvės jau iškepusios, tad vėdiname orkaitę – jos dar prireiks, tik kur kas vėsesnės.
Užskrudintus antrekotus šauname orkaitėn, kur kantriai laukiame iki jų centro temperatūra pasieks 55C. Norime, kad mėsa būtų rare stiliaus. Po trečio matavimo – bingo!

Greituoju būdu dėliojame salotas lėkštėje, ant viršaus jautuko antrekotų ir diafragmos juosteles, apdėliojame bulvyčių puselėmis ir padabiname ridikėlių lapais. Užpilą salotoms paruošėme iš balzaminio acto, sojos, sezamų, citrinų bei druskos su pipirais. Tiesa, dar šiek tiek imbiero šaknies įtarkavome. Užbarstėme rūkytos paprikos traškučio riekelėmis.

Brolis pripažino, kad tai buvo skaniausi kada nors pačių ruošti jautienos gabaliukai. Mėsa iškepusi labai tolygiai. Apskrudęs kraštelis labai plonas. Minkšta bet ne byranti. Nėra to „vatingumo“, kuris kartais atsiranda mėsą ilgą laiką laikant žemos temperatūros vonelėse. Kas gardžiau: antrekotas ar diafragma? Abu charakteringi ir skirtingi. Nuomonės išsiskyrė. Abu mėsiukai buvo iškepę ko ne idealiai. Manome, kad iš tų nebrangių gabaliukų kažko daugiau tikėtis vargu ar buvo įmanoma. Iš nuo itin senų Garnacha vynmedžių skintų uogų derliaus kilęs vynas irgi puikiai derėjo prie šių Salotų.

Nuostabus antradienio vakaras.

–> Facebook albumas <–

Vieno smagaus vakaro metu draugė prasitarė, kad nėra ragavusi steiko. Išsyk suklusome. Reikia ištaisyti šį nesusipratimą! Ketvirtadienis puiki diena gardžiai vakarienei.

Prekybos centras „Panorama“. Pirma aplankome Rimi. Mėsos skyriuje neaptikome nė vieno labiau džiuginančio jautuko gabalaičio. Prisipažinsime – susipažinimui su jautienos kepsniais turbūt geriau tiktų išpjova, bet patys labiau mėgstame antrekotus, „rib eye‘us“ ir kitus pjausnius su ryškesne tekstūra, tad šįkart sugriešijame ir ieškome gabaliuko „kaip sau“. Neradę perdėm nenusimename, nes juk šalia yra Naturalia mėsos krautuvė, kur jau eidami į Rimi pastebėjome keletą gražesnių gabaliukų. Krepšelin krenta salotų asorti, vyšniniai pomidoriukai, įvairios žolelės, indelis ančiuvių (umami!!!), keletas pakelių prieskonių.

Naturalia vitrinoj antrekotai išties gražūs. Tik vat, plonoki… Būtų šaunu, jei kuri nors mėsinė imtų prekiauti stambiais mėsos gabalais. Peilius juk namie visi turime – susipjaustyt nesunku. O vat plonas antrekotukas ne toks gardus. Na, bet geresnio varianto nesimato. Imame.

Apsidoroję su mėsa ir padėję ją ilsėtis imamės padažo. Prie mėsos turėtų puikiai tikti Pietų Amerikoje taip mėgstamas Chimichurri padažas. Sutriname kalendras, petražoles, česnaką, šiek tiek svogūno. Įmaišome balzaminio acto, alyvuogių aliejaus bei šiek tiek druskos ir pipirų. Paskanaujam. Gėris! Ruošiame garnyrą. Puode užkaičiame bolivinės balandos grūdelių. Apie 10min ir šie jau išsprogę, kvapnūs. Maišysime su vyšniniais pomidoriukais ir įvairiomis lapinėmis salotomis.
Antrekotus sugalvojame kepti dvejopai – vieną įprastai tik padruskinta ir papipirintą, o kitam į plutelę „įkept“ ančiuvių bei rozmarinų aromato bei skonio. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Kepėme iki medium lygio. Jei kartotume, šįkart keptume mažiau…

Prie vakarienės derinome metus laiko ąžuolo statinėse praleidusį Juan Gil Monastrell vyną iš Pietų Ispanijos. Derėjo puikiai. Su ančiuviai ir rozmarinu keptas gabalaitis maloniai nustebino. Ančiuviai pridėjo sūrumo bei umami pojūčio, o rozmarinas papildė bendrą skonio visumą. Viešnia prisipažino, kad tai skaniausia kada jos ragauta jautiena. Džiaugiamės. Labai! Bet kartu ir žinome, kad galime dar geriau – mėsą skrudinus kiek mažiau ji būtų buvus minkštesnė ir sultingesnė. Tvyro smagi nuotaika. Šypsomės.

–> Facebook albumas <–

Kol gimdytojai džiaugėsi Karibų saule, trijulei buvo pavesta prižiūrėti Vyno Daubos namus bei ten zujantį žvėryną: malamutą, kalakutą, du fazanus, dvi vištas, du kochenchinus ir dvi šiurpes. Mėgstame tokius “darbus”. Buvo smagu ko ne dviem savaitėms pakeisti vakaronių aplinką.

Po darbų skubame į prekybos centrą produktų. Galvojame apie kokią tai tirštą sriubą bei sotų mėsišką patiekalą. Sriuba bus iš morkų. Įsimetame į vėžimėlį keletą kilogramų.

Norisi mėsos. Randame lyg ir gražių jautienos antrekotų, bet šie supjaustyti niekingai plonai. Kodėl?!? Vis dažniau ir dažniau nutinka taip, kad prekybos centrų mėsos skyriuose susiduriame su ženkliai per plonai supjaustyta mėsa. Ką veikti su 1-1,5cm storio „steiku“ ar „kepsniu“? Kai paklausiame pardavėjos, ši iš už prekystalio parekomenduoja atvykti anksti ryte, kai dar būna mėsininkas, kurs, paprašytas, lyg ir turėtų atpjauti stambėlesnį gabalą. Kadangi mėsos reikia dabar, pardavėja parekomenduoja pasižvalgyti fasuotų gabaliukų – esą jie didesni kartais būna. Prajuokina užvakuumuota „sausai brandinta jautiena“, kuri parduodama plaukiojanti vandeny. Įdomi sauso brandinimo interpretacija. Sekantis į rankas papuola brandintas antrekotas iš Klaipėdos krašto mėsinės. Visai dailus, kokių 3cm storio gabalaitis. Įsimetame tris tokius.

Namie pasiruošimą pradėjome nuo mėsos – nusausinome, pasūdėme ir padėjome vėsiai. Gabaliukai gražūs, tik vieno antrekoto gabalaitis „atskilęs“. Na ir gerai – bus kaip testinis paskanavimui. Nuskutome morkas ir supjaustėme. Užkaitėme. Daugiaryžiui pasirinkome Arborio ryžius. Kai pasiekėme trokštamą konsistenciją, įmaišėme trumų užtepelės. Kvapas pasklido ko ne po visą virtuvę. Imamės mėsos. Į rūkstančią keptuvę atgula „testinis“ mėsiukas. Apskrudusį dar pašauname į 100C orkaitę, kur šildome iki centro temperatūra pasiekia 58C. Pjauname ir ragaujame. Garduma. Gerai pataikėme su druska! Keptuvėn atgula ir didesnieji antrekotai. Parudavusius šiuos irgi šauname orkaitėn. Prie vartų pasirodo automobilio šviesos. Parvyko!

Vos pasitikę šeimyną, raginame ne krautis lagaminus, o sėsti prie stalo. Pilame garuojančią sriubą lėkštėn. Papuošiame mėtomis ir keliais apskrudusios turkiškos duonelės kubeliais. Tiesa, mama spėjo sukonstruoti tradicinį Gvadelupės aperityvą – romas, laimo sultys ir cukrus. O turi šis stiprybės! Bet gardu. Sriubos lėkštėms ištuštėjus matuojame mėsos temperatūrą. Beveik beveik. Dar keletą minučių pašilt ir paskui kokį dešimtį „pailsėt“. Pauzė kaip tik pasidalinti kelionės įspūdžiais. Nuotaika prie stalo puiki.

Mėsą supjaustome riekelėmis, lėkštėn krečiame (deja pasikeitė tekstūra) trumais kvepiančio daugiaryžio, dedame šiek tiek antrekoto riekelių ir šias pagardiname keliomis Maldono druskos snaigėmis. Šalia keliauja jau tradiciniu tampantis Liutauro užrodytas padažiukas iš paprikų, svogūnų, kalendrų, pomidorų, acto ir aliejaus. Iki estetikos šedevro toli kaip iki Paryžiaus, bet atrodo kad bus skanu.

Prie mėsos derinome raudonąjį vyną iš Portugalijos, pagaminta iš Touriga Nacional vynuogių derliaus. Mėsa sultinga ir ryškaus skonio. Risoto skonis puikus (laaabaaai mėgstame trumus) bet va sutirštėjo nenaudėlis. Padažas derėjo puikiai. Šeimynai gyrė, kad gardu. O juk tai ir buvo šio vakaro tikslas, tad šypsomės – pavyko!

–> Facebook albumas <–