Antradienį vakare kompanija lietuvių prisėda Rimini centre esančio baro La Cantinetta kiemely. Šeimininkas jau mus pažįsta, nes buvome užlėkę „žvalgybos“ sekmadienį. Šypsosi. Iškart atneša degustacines alaus taures, katros itin primena mums labiau įprastas tulpės formos vyno taures. Šįkart visi pradedame taure pilstomo BrewDog Jack Hammer. Atsivertus aliaraštį akys raibsta nuo asortimento gausos ir esančiųjų reputacijos. Visi užsisakome skirtingo alaus, o paskui bendrai ragaujame. Ragautą alų galėtume skirti į dvi kategorijas: „tradiciškai ališkas“ ir „improvizacija alaus tema“. Gardu. Atsiskaitę pastebime, kad palikome tiek „arbatos“, kad dar išeitų solidus alaus butelis ir vis vien dar normaliai liktų. Ragaujam šį kartu su baro savininku. Dėkojame jam už nuostabią vietą. Įspūdis lieka ilgam. Bet matyt ne tik mums, mat ryte baro facebook paskyros cover photo pakeičia mūsų linksmo pasisėdėjimo akimirka.

Panašu, kad alaus ragavimas gerai įsiminė ir Gražvydui. Prieš kelionę į Vilnių jis gerokai pratuštino La Cantinetta lentynas. Sutarėm, kad jo alų parvešime automobiliu Vilniun. Gauname instrukciją: „kas dėžėje, tą parvežti, o kas maišely, tai jums paragauti“. Vau! Ten slepiasi kolekcija Brouwerij de Molen alaus. Vis dar šalto. Nieko nelaukdami skanaujame. Itin gardu! AČIŪ!!!

Penktadienį keliamės itin anksti, nes skubame į netoli Parmos esantį Del Ducato alaus bravorą. Turime sutarę susitikimą. Mus priima didelis barzdotas aludaris Danillo. Aprodo visą bravorą. Išragaujame daugumą jų turimų salyklų ir apynių. Viskas įdomu! Danillo yra dirbęs pas BrewDog, tad pasakoja apie panašumus ir skirtumus su šiuo kultiniu Škotijos bravoru. Paskui seka alaus ragautuvės. Maloniai nustebino vertikali(!) La Luna Rosa alaus degustacija: ragavome 2010, 2011, 2012 ir 2013ųjų pilstymo alų. Labai įdomu ir gardu. Aludaris rekomenduoja šį alų atkimšti savaitę iki ragavimo, o „galioja“ šis alus dar bent 50 metų. Degustaciją užbaigia Ultima Luna – 24 mėnesius Amarone vyno statinėse brandintas barley wine stiliaus alus. Mmmm…

--> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Pietus planavome pradėti šampanu bei austrėmis su citrinų ir svogūnų-acto ikriukais. Pasirodo, kad dėl išpuolusių šventinių dienų, gana keblu gauti šviežių austrių, bet čia mums pagelbėja Monika ir Reaton‘as. AČIŪ. Svogūnų ikriukus jau buvome darę, tad čia problemų nekilo, bet va su citrinų ikrais teko pasikankinti – suklydome neužsimaišę jų iš anksto ir beplakant susidarę oro burbuliukai gerokai trukdė. Aišku, problemą būtų galima žaibiškai išspręsti panaudojant vakuumatorių, bet tokio reikalo neturėjome, tad teko suktis iš padėties kitaip. Pavyko. Tik vietoj planuoto pusvalandžio ikrams paruošti sugaišome net kelias valandas. Mostas peiliu ir Moutard Rosé Dame Nesle Pinot Noir butelio galva nuskrieja į kiemo gilumą. Raudonųjų uogų aromatais kupinas tik iš Pinot Noir uogų pagamintas šampanas puikiai tinka prie austrių. Pagaminti ikrai pilnai atstoja tradiciškesnius pagardus: citrinas bei Mignonette padažą. Kompanija šypsosi. Visiems gardu.

Highland veislės jautuko tartar paruošėme su raudonaisiais svogūnais ir kaparėliais. Papuošėme laiškiniu svogūno karūnėle. Bet šio patiekalo akcentas buvo kitas – foie gras ledai, katrie turėtų suteikti gaivos ir balanso liesai jautienai. Šiuo ruošėme iš pieno, grietinėlės ir specialiai penėtų žąsų kepenėlėmis. Rezultatas net mus pačius nustebino. Turėtų išties gerai derėti. O derėjo ne gerai, o puikiai! Teko ant stalo dar ir papildomai bliūdą su į lėkštes nepakliuvusiais ledais atnešti. Patiko! Prie šio patiekalo sumanėme derinti ne vyną, o alų. Škotijos Brew Dog bravore virtas elis drąsiu Punk pavadinimu čia derėjo itin gerai. Ryškūs citrusinių vaisių ir apynių aromatai užtvindė nosis vos tik pakėlus taures. Kompaniją labai nustebino, kad būna ir TOKIO alaus, ir kad tai puikus variantas derinti prie maisto.
Atgaivai po mėsos paruošėme vegetarišką užkandį iš baklažano, pomidoro ir paprikos. Daržoves pakepinome ir suformavome bokštelius. Ant viršaus užbarstėme kedrinių pinijų ir uždėjome riekę ožkos pieno sūrio. Šį apibarstę cukrumi dujiniu degikliu karamelizavome. Žiūpsnis gražgarsčių ant viršaus, šaukštas žirnelių-špinatų padažo šalia ir voila! Derinome su biodinamiškai augintų Riesling vynuogių vynu iš Sepp Moser arsenalo. Tai sirpus ryškaus skonio Rieslingas. Matyt išties neblogas, jei jau pati mūsų prezidentė su visa protokolo komanda jį išsirinko pačiai pačiausiai vakarienei, vykusiai Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį…

Ne visada pavyksta kalmaro (ar aštuonkojo) čiuptuvą paruošti gardžiai. Dažnai šis gaunasi it guminis. Šįkart darėme šitaip: nublančiravome verdančiu vandeniu ir nulupome visas gleives. Tada atskyrėme čiuptuvus ir juos sandariuose maišeliuose (geriau, aišku būtų vakuumas) pusantros valandos virėme 50C temperatūroje. Gavosi išties minkšti ir gardūs. Čiuptuvus atvėsinome ir šiek tiek pašaldėm. Prieš pjaustant apvoliojome rūkytos paprikos ir juodųjų pipirų mišinyje. Išdeliojome persidengusius it žvynus. Violetines vitelotte bulvytes irgi supjaustėme plonai, perdengėme gabaliukus ir orkaitėje iškepėme tokį a la čipsą. Traškia gaiva šį patiekalą papildė žalieji ankštiniai žirneliai. Rūkytos paprikos niuansas labai gražiai žaidė su Rieslingiška žibalo aromato užuomina, o smagi rūgštelė sukūrė atsvarą gaiviems žirniams. Abejingų neliko
.
Prieš karštus mėsos patiekalus pateikėme šaldytų braškių šerbetą, katrą įskobėme į citrinos puselę. Gaivu ir gardu. Ruošiame skonio receptorius mėsos patiekalams. Kol skamba kompanijos juokas skubame kepti mėsos.

Antienos krūtinėlių odeles šiek tiek įpjovėme ir padruskinome. Marinavome maišeliuose (marinatas kontakte su visa mėsa) su apelsinų sultimis ir čiobreliais apie parą. Kepėme keptuvėje iki kol centro temperatūra pasiekė 56C temperatūrą. Matavimui panaudojome Kalėdoms gautą termometrą. Ach, koks nuovokus tas kalėdų senelis! Garnyrui garstyčių ir obuolių sulčių mišinyje užmerkėme obuoliukų lazdeles. Kreivabūdes pakepinome keptuvėje, o ant jų uždėjome po kiaušinio trynį, virtą 64C temperatūroje. Trynius virėme atskiruose maistinės plėvelės „paketuose“ su lašeliu aliejaus, druska ir pipirų keliomis kruopelėmis. Atrodė išties neblogai, bet visiškai nesigavo nufotografuoti. Prie patiekalo derinome šešiametį Afrikietišką Cabernet Sauvignon. Taninai jau gerokai sušvelnėję, o vaisių skonio dar gausu. Tad prie anties – pats tas. Kadangi taurės mikliai tuštėja, panašu, kad ir kompanijai derinys patiko.

Avienos nugarinę aptepėme aliejumi ir česnakais. O praėjus beveik parai kiek daugiau nei valandą kepėme 120C temperatūros orkaitėje. Garnyrui paruošėme salierų ir pastarnokų piure (juos išvirėme ir sutrynėme su sviestu) Argentinietišką chimichurri padažą ruošėme iš kalendrų, petražolių, česnakų ir balzaminio acto. Patiekalą pagardinome trupučiu mėtų džemo ir mėtos lapeliu. Prieš pat pateikimą avieną dar staigiai apskrudiname keptuvėje ir dedame į lėkštes. Afrikietiškasis vynas puikiai susitvarkė ir su drūtesne aviena. Vos užtenka magnum dydžio butelio. Nuotaika išties šauni, visi nekantriai laukia deserto.
Desertas šįkart labai paprastas. Džiovinti juodos duonos trupiniai, juodųjų serbentų uogienė ir plakta grietinėlė. Išties šauniai dera tarpusavy. Taurę padabinom keliais šaldytais serbentais ir mėtos lapeliu. Prie tokio deserto puikiai derėtų Ruby ar LBV portas, bet pasukame šiek tiek kita linkme – prancūziškasis Rivesaltes Tuile iš 1988 metais skintų Grenache uogų. Jis ne toks stiprus, kaip portas, šiek tiek delikatesnis ir kupinas džiovintų uogų aromatų. Gardu, vienok.

Pabaigai avių pieno sūris su mėlynuoju pelėsiu ir „viskio oru“. Paruošti nesudėtinga, o atrodo įspūdingai. Stipriai rūkytą viskį iš Cambeltown‘o pusiasalio Longrow CV šiek tiek atskiedėme vandeniu, įžėrėme magiškųjų miltelių (yra pirkti sveiko maisto krautuvėse) ir merkiame akvariumo burbuliatorių. Kaip mat Iš indo ima kilti dūminio viskio skonio putos. Sūrio gabalėliu kabiname šio „oro“ ir skanaujame. Pelėsinio sūrio pikantiškas aštrumas puikiai dera su dūmų aromatu ir kruopelytės likusio alkoholio šiluma.

Dėkojame svečiams už kantrybę (pietūs truko apie tris valandas), greitai pakuojamės mantą ir dumiame į miestą, kur su būriu draugų Kalėdines linksmybes pratęsime onetwo bare.

–> Facebook albumas <–