Reti it krūmai atrodantys Garnatcha Tintorera vynmedžiai uogas sirpina palei pat skurdžią akmenuotą dirvą. Tuo tarpu Monastrell uogos kabo aukčiau. Bodegas La Atalaya vėlgi stebina kuklumu – jokios prabangos,plieninės fermentavimo talpos, ąžuolinės statinės. Įdėmiai klausome Loreno pasakojimo apie vyndarystės ypatumus. Stebime kaip pusryčiaudami vyninės darbštučiai tuštyja paskutiniame WineSpectator geriausio vyno 100tuke besipuikuojantį La Atalaya vyno butelaitį. Gera jiems. Mes irgi norime!

Mūsų žibančias akis netrunka pastebėti šeimininkas – einame ragauti vyno. Šįryt į taures liejasi Bodegas Can Blau iš Montsant apeliacijos Penedes regione, Bodegas Triton iš Castilla Y Leon regiono bei , be abejo, Bodegas Atalaya vynas. Can Blau džiugina savo mineralų užtaisu, tiesa, čia nelabai yra ko stebėtis – regione vyrauja lygiai toks pat dirvožemis, kaip ir didingajame Priorate. Solidūs vynai. Tiesa, etiketės kiek kontraversiškos…

Bodegas Triton vynas žiba kitomis spalvomis, nei ragautas Lietuvoje. Ant garsios Toro apeliacijos ribos esančioje vyninėje gaminami įspūdingi Tempranillo vynai. Tiesa su broliais iš Riojos jie bendro turi nedaug. Ryškesni, ekspresyvesni. Pagerėjo etiketės ir skonis. Užskaitom! Buvo įdomu skanauti retų Prieto Picudo vynuogių vyną. Šios vynuogės turi įdomią ypatybę – žiemos metui šakas bando paslėpti po žeme. Vaizdelis įspūdingas.

Tėra vos keli vyndariai sugebantys pažaboti Garnatcha Tintorera vynuoges. Dėl savo itin storos odelės ir tamsaus minkštimo šių vynuogių vynas būna beveik juodas ir kupinas aštrių taninų. Alaya – geriausias meistriškumo įrodymas. Neįtikėtinos spalvos vynas stebina savo skonio unikalumu ir nuostabiu balansu. Ragavome šviežiausią 2011ųjų derliaus metų vyną ir galime drąsiai pasakyti – LAUKITE jo Lietuvoje. Tai yra kažkas TOKIO. Jau 2010ųjų metų derliaus vynas buvo puikus (juki laimėjo Grand Prix Lietuvos vyno čempionate), bet šis bus dar geresnis. Lorenas pasakoja, kad jie pamažu supranta, kaip pažaboti šį laukinį juodąjį žvėrį.

Išalkome. Pietums šeimininkas išrinko jaukų restoranėlį Almansos mieste, kur vėl esame lepinami regionui būdingais užkandžiais ir patiekalais. Bodegas La Atalaya vynas tinka tiesiog puikiai. Restorano salę užpildo lietuvių šypsenos bei juokas. Lorenas gal ir kuklus, bet humorą mėgsta. Gerų nuotaikų kupini tariame „iki pasimatymo Lietuvoje“ ir laipinamės į automobilius.

Rytoj vyksime į Calatayud aplankyti dar vienos Gil šeimos vyninės. Tačiau šiandien dar laukia kelionė iki Requenos bei Valencijos. Išvažiuojame apie valandą vėluodami (na juki smagu su Lorenu), bet susivėliname dar šiek tiek daugiau, mat antrojo ekipažo komanda badaro lemtingą posūkį kairėn į netinkamą autostradą…

Requenoje mus Pasitinka Diego Talavera – generalinis Bodegas Murviedro bei Bodegas Hispano Suizas direktorius. Kartu ir jo žmona Kerli. Miniatiūrinėje Bodegas Hispano Suizas vyninėje sultys fermentuojamos atvirose ąžuolinėse statinėse. Išskirtinai daug rankinio darbo. Čia pagaminami tik 72 tūkstančiai butelių per metus. Bet vat kokių!

Diego nesikuklina: išdidžiai pasakoja, kad šiemet įtakingiausias Ispanijos vyno žinynas Guia Penin šios vyninės vyną apipylė apdovanojimais – geriausias vyndarys, geriausias Ispaniškas Pinot Noir, geriausias Sauvignon Blanc, geriausia rožinė Cava… Pastarąją ir paragavome aperityvui terasoje. Gardu, vienok.

Pietų metu Šefė Paloma ištaisė tikras vaišes – skanavome įvairius užkandžius bei ant vynmedžių kotų paskrudintą avieną. Hispano Suizas gaminamas vynas tiko bemaž tobulai. Sauvignon Blanc bei Pinot Noir atrodė išties įspūdingai. Ypač džiaugėmės proga paskanauti reto, iš Bobal vynmedžių gaminamo vyno. Jo dar nėra pardavime, bet ar tai mus sulaikys?!

Desertas irgi buvo gardus. Skubėdami pajudame link didžiosios Murviedro vyninės. Nors mus lydi generalinis direktorius, vis vien gauname užsidėti ant mašinos priekinės panelės specialų leidimą bei prisisegti specialias lankytojų korteles. Prie įėjimo dyyydelis televizorius raudoname fone rodo vaizdelį sveikinantį mūsų grupę atvykusią į vyninę. Džiaugiamės.

Vyninė ypač didelė, pagamina net 24 milijonus litrų vyno, 319 skirtingų etikečių. Kompaniją stebina YPAČ moderni vyndarystės įranga, leidžianti ištaisyti bet kokias vynuogių augintojų klaidas. Fotokamerų užraktai spragsi. Susidomėję klausoime apie vakuuminio koncentratoriaus bei turbobogereiausiomembraniniosuperinio filtro veikimą. Pilstymo linijose žmones pakeitę klaidų nedarantys robotai.

Ragaudami vyną suprantame, kam šitiek modernios technikos – vynas nors ir kiek šabloniškas, bet itin švarus, aromatingas ir gardus. Išsiprašome dar ir statinėje nelaikyto Bobal vynuogių vyno pavyzdžio. Įdomu. Ir, tarp kitko, gardu!

Užverda ašrtri diskusija apie Garnatcha Tinotorera. Šeimininkas įsitikinęs, kad pagaminti geriamo vyno vien tik iš šios vynuogės neįmanoma, sako per ryškus skonis ir per daug taninų. Bet mes puikiai žinome, kad galime, juki prieš kelias valandas Alaya ragavome. Žadame vieną butelaitį palikti Diego, kad šis paskanautų.

Atsisveikiname ir dumiame link Valencijos, kur apsistosime viešbutyje. Anas pasirodė kiek per geras mūsų komandai, iš pradžių nepatikėjome, kad atvykome į teisingą vietą. Mes kuklūs, prabangūs penkiažvagždžiai viešbučiai mumi neįprasti. Vos spėjame atgauti kvapą po kelionės, jau spaudžiame ranką Javier Solano – vyninės komercijos direktoriui, kuris mus lydi į prabangiausią kurorto jūros gėrybių restoraną.

Prie vakarienės stalo vėl susitinkame su Diego ir Kerli. Smagios kompanijos stalą nukloja kinietiško kumščio dydžio austrės. Šios vienbalsiai gauna skaniausių ragautų austrių vardą. Paskui seka aštuonkojis, krevetės, langustai, omarai… Skanu, vienok. Dyyydeliausiai dėkojame Diego bei Kerli už svetingumą. Ir patraukiame link viešbučio. Šįkart pėsčiomis, nes norisi pasivaikščioti. Nė ketvirtis valandos nepraėjo, o mes jau savo palociuose. Ištvermingiausi renkasi viešbučio fojė atrinkinėti ir kopijuoti nuotraukų. Smagi buvo diena. Labai. Vienok.

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Ispanija. Juan Gil ir El Nido
–>Ispanija. Atalaya ir Hispano Suizas
Ispanija. Atteca ir Aragon
Ispanija. Emillio Moro ir Pago de los Capellanes
Ispanija. El Coto, Baron de Ley ir Enate