Mėsą vakuuminėse pakuotėse užmerkėme į šiltą vandenį, kad vėliau nereikėtų ilgai kepti. Kadangi kepsime ant keptuvės, tai kuo ilgiau mėsa praleis ant karšto paviršiaus, tuo didesnį perkepusios mėsos sluoksnį turėsime. Jautukui sušilus išlukštenome vakuumines pakuotes ir mėsą nusausinę apibarstėme druska bei pipirais.

Garnyras itin paprastas – aliejuje apskrudinti nago dydžio mikro svogūniukai, svieste apkepintos pak choi salotos bei nedidukės močiutės surinktos bulvikės, keptos orkaitėje.

Prieš kepant mėsą darsyk nusausinome ir po vieną gabalaitį guldėme į iki rūkimo įkaitusią keptuvę. Šiek tiek trūksta buitinėje dujinėje viryklėje galios, bet gabaliukai skrunda neblogai.

Gardžiausi ir sultingiausi pasirodė antrekotai. Minkšti, netąsūs ir kupini „jautieniškumo“, kuris itin gardžiai išreiškiamas sausai brandintoje mėsoje. Airiškas, visgi, pasirodė kiek sultingesnis ir ryškesnio skonio, nei Lietuviškasis, na bet jo ir kaina bene dvigubai didesnė… Bevalgant verda kalbos apie Lietuvoje užaugintos jautienos potencialą. Liutauras užsimena, kad pakabino bręsti keletą itin aukštos kokybės gabalų, kurių mėsa turėtų „nurungti“ užsieninę. Na, bus įdomu už mėnesio paskanauti ir išbandyti.

Prie mėsos derinome sodrų ir ryškų Monastrell uogų vyną iš pietų Ispanijos. Ar tai mėsos buvo daug, ar valgytojai ištroškė, bet du magnum dydžio buteliai tiesiog sprogte sprogo ir tada kibome į raudonuosius iš Bordo, Riochos bei Tosknos. Buvo išties smagu!

Ačiū Liutaurui Čeprackui už iniciatyvą ir nepamirštamas pamokas bei vakaro viešnioms už mus įkvepiančias šypsenas bei juoką.

–> Facebook albumas <–

Raudonajam mėsiškam padažui panaudojome brandintos jautienos faršą. Lydėm sviestą ir kepinom su miltais Bešamelio padažui. Susluoksniavom ir iškepėm. Prieš pat iškepant dar apdėliojom vyšniniais pomidoriukais ir finale papuošėm kvapnia baziliko šakele. Gardu, tik matyt faršą kiek per trumpai apkepinom, nes tekstūra ne itin patiko. Prieš apkepant paragavome – labai gardu! Bet paruošus padažą jautėsi tokie kieti gumulėliai. Kitąsyk kiek kitaip darysim.

Valgydami ragavome keletą vynų iš Bordeaux. Gavosi nedidukė horizontali degustacija, mat visi buvo 2009ųjų derliaus. Solidūs vynai. Dar jaunoki, bet paliko labai gerą įspūdį. Iš trijulės neabejotinai išsiskyrė Le Sirene de Giscours – sodrus, intensyvus, itin kompleksiško skonio.

–> Facebook albumas <–

Jau kuris laikas galvoje sukosi mintis padaryti vakaronę, kur prie bendro stalo susiburtų bendraminčių ratas: mėgstantys gerą vyną ir gardų maistą. Tad ėmėme ir susirentėme tokį: kiekvieno vakarienės dalyvio užduotis buvo atsinešti po magnum dydžio mėgstamo vyno butelį. Turėjome užsakę 2,5kg daugiau nei mėnesį sausai brandintą jaučio antrekotą. Buvo išties smagu!

–> Facebook albumas <–

Taip gavos, kad penktadienį bekraustant šaldytuvo kamerą užtikome Highland veislės jautuko šonkaulius. Įdomu. Jei tiesiog pakepinus – bus velnioniškai kieti ir sprangūs. Jei troškinti – gausis tokie byrantys ir neteks dalies savo unikalaus skonio. Pasirenkame ilgiausiai trunkantį variantą: į maišelius, ir merkiame į puodą, kuriame tyvuliuoja 57C temperatūros vanduo. Ilgam. Labai ilgam.

Šeštadienį vakarop dar pabandome pačiupinėt mėsą, bet šioji pasirodo per kieta. Lai lieka rytdienai.

Sekmadienį susiskambinome su Egidijumi ir šis pasiūlė pasiruošti vakare paella. Džiaugsmingai sutikome ir dar apie „verdančius“ jautuko šonkaulius papasakojome. Dar keletas skambučių ir vakarui kompanija kaip ir yra.

Prisipažinsime, ispaniškojo daugiaryžio recepto nesame nagrinėję, tad ir rezultatas šiek tiek nutolo nuo to, ką esame Ispanijoj skanavę. Na, gal ne tiek skoniu, kiek konsistencija – puodą turėjome siauresnį ir gilesnį, nei reikėtų. Vandeniui lėčiau garuojant gavosi, kad ryžiai buvę apačioje išvirė labiau, nei buvę viršuje, o norint šiuos išvirt gavosi, kad dalis ryžių šiek tiek pervirė. Skonis, lyginant su Ispanijoj skanautai variantais, vertas kokių 8/10, tekstūra 5/10. Nebuvo blogai, tik va, vis norisi puikiai. Puode maisto nebeliko, tad matyt ir svečiams patiko.

Prie mėsos garnyrui paruošėme morkų-salierų piure, maišelyje su šlakeliu aliejaus virtą morką bei gaivių lapinių salotų. Nedaug, nes visi jau kaip ir sotūs po paeljos.

Jautienos šonkaulius iš puodo ištraukėme praėjus 38 valandoms po įmerkimo. Minkštučiai, bet pakankamai tvarūs, nebyra. Apskrudinome ir leidę kiek pailsėti supjaustėme. Atrodo neblogai. Mėsa minkšta ir sultinga. Daug „jautieniškumo“. Toli gražu neprimena įprastų virtų ar troškintų jautienos šonkaulių. Garnyras irgi derėjo puikiai.

AČIŪ kompanijai už šaunų sekmadienio vakarą!

 –> Facebook albumas <–