Apsilankome Alois Lageder vyninėje. Šį biodinaminį ūkį aprodo Christian’as. Buvo labai smagu šiek tiek palipėti į vynuogynus ir iš aukštai žvelgiant į ko ne viso regiono panorama diskutuoti apie regiono istoriją bei ypatybes. Pokalbiai apie vyną, regioną ir gyvenimą tęsiasi degustacijos metu. Išsiduodame, kad itin mėgstame Pinot Noir vynuogių vyną. Netrukus stalą papuošia dekanteris su raudonu vynu. Aiškiai Pinot Noir. Aiškiai Krafuss. Spėliojame derlių. 2002-ieji! Vau! Esame pamaloninami ne tik išskirtiniu vyninės vadovo bei jo sūnaus dėmesiu, bet ir dosnumu – stalą nukloja ne tik buteliai su įstabiais vynais, bet ir lėkštės su užkandžiais. Mozzarella! Tokios kaip čia dar nesyk niekur neteko ragauti. Ragavome prieš 2 metus, ragavome pernai, skanaujame dabar. Tokia pat gera! Itin minkšta, sultinga, kremiška. Tirpsta burnoje. Pomidorai ir bazilikai irgi itin gardūs, auginti ūkyje šalimais. Kompanijos nuotaika nuostabi. Laikas lekia neįtikėtinai greitai. Rodos tik atkeliavom, o jau metas atsisveikinti.

Už pusvalandžio futbolas Olandai-Prancūzai, o mes dar nė nakvot neturime kur. Maždaug žinojome kryptį ir bevažiuodami pakeliui telefonu užsisakome jaukius apartamentus Alpių aukštikalnių miestelyje. Neįtikėtinas jausmas stebėti kaip tavo mėgstamiausia komanda taršo nemėgstamiausiąją… Džiūgaujam. Po futbolo Julius nustebina dviem išskirtiniais vyno buteliais – 1998-ųjų Krafuss, bei 2001-ųjų Porer Pinot Grigio. VAU! Nepaisant to, kad abu vynai jau išties brandūs, bet toli gražu neatrodo seni. Priešingai net – abu skaisčios spalvos, kupini pirminių vaisių aromatais. Nuostabus vakaras draugų kompanijoje.

Šeštadienį pusryčiauti nusprendžiame ne viešbuty, o aukštai kalnuose esančiame restoranėly. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Vinguriuojančiais kalnų serpantinais maždaug per valandą pasiekiame numatytą restoraną. Saulė jau įsispigino. Spėjame užsiimti staliuką ant terasos krašto, tad nuolat galime stebėti neįtikėtinus Alpių vaizdus. Nors bandėme sustoti tik „trumpam“, bet pasisėdėjimas kiek užtruko – puikiai suvokėme, kad tai paskutinė stotelė iki pasukant namo. Norėjosi pasilikti šios nuostabios gamtos apsupty.

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Antradienį vakare kompanija lietuvių prisėda Rimini centre esančio baro La Cantinetta kiemely. Šeimininkas jau mus pažįsta, nes buvome užlėkę „žvalgybos“ sekmadienį. Šypsosi. Iškart atneša degustacines alaus taures, katros itin primena mums labiau įprastas tulpės formos vyno taures. Šįkart visi pradedame taure pilstomo BrewDog Jack Hammer. Atsivertus aliaraštį akys raibsta nuo asortimento gausos ir esančiųjų reputacijos. Visi užsisakome skirtingo alaus, o paskui bendrai ragaujame. Ragautą alų galėtume skirti į dvi kategorijas: „tradiciškai ališkas“ ir „improvizacija alaus tema“. Gardu. Atsiskaitę pastebime, kad palikome tiek „arbatos“, kad dar išeitų solidus alaus butelis ir vis vien dar normaliai liktų. Ragaujam šį kartu su baro savininku. Dėkojame jam už nuostabią vietą. Įspūdis lieka ilgam. Bet matyt ne tik mums, mat ryte baro facebook paskyros cover photo pakeičia mūsų linksmo pasisėdėjimo akimirka.

Panašu, kad alaus ragavimas gerai įsiminė ir Gražvydui. Prieš kelionę į Vilnių jis gerokai pratuštino La Cantinetta lentynas. Sutarėm, kad jo alų parvešime automobiliu Vilniun. Gauname instrukciją: „kas dėžėje, tą parvežti, o kas maišely, tai jums paragauti“. Vau! Ten slepiasi kolekcija Brouwerij de Molen alaus. Vis dar šalto. Nieko nelaukdami skanaujame. Itin gardu! AČIŪ!!!

Penktadienį keliamės itin anksti, nes skubame į netoli Parmos esantį Del Ducato alaus bravorą. Turime sutarę susitikimą. Mus priima didelis barzdotas aludaris Danillo. Aprodo visą bravorą. Išragaujame daugumą jų turimų salyklų ir apynių. Viskas įdomu! Danillo yra dirbęs pas BrewDog, tad pasakoja apie panašumus ir skirtumus su šiuo kultiniu Škotijos bravoru. Paskui seka alaus ragautuvės. Maloniai nustebino vertikali(!) La Luna Rosa alaus degustacija: ragavome 2010, 2011, 2012 ir 2013ųjų pilstymo alų. Labai įdomu ir gardu. Aludaris rekomenduoja šį alų atkimšti savaitę iki ragavimo, o „galioja“ šis alus dar bent 50 metų. Degustaciją užbaigia Ultima Luna – 24 mėnesius Amarone vyno statinėse brandintas barley wine stiliaus alus. Mmmm…

--> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Fotoįspūdžiai iš World of Coffee Rimini bei World Barista Championship.

Labai šauni paroda ir dar šaunesnis čempionatas!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Toliau keliaujame į San Mariną. Reikia juk aplankyti ir šią miniatiūrinę valstybę. Kopiant į kalną praeiname pro virtinę kardais ir lankais prekiaujančių parduotuvių. Rodos, kad pagrindinis suvenyras iš San Marino – ginklai. Mindaugas pasiduoda vaikystės svajonei ir įgyvendina ją su kaupu – rankose tvirtai gniaužia solidų anglies pluošto skriemulinį lanką ir pustuzinį strėlių. Nekantraujame išbandyti! Mieste apstu turistų iš Rusijos, tad ir prekeiviai vos išvydę fotoaparatu nešinus turistus kaip mat prabyla slavų kalba. Užlipus į pačią viršūnę atsiveria nuostabūs vaizdai. Gražu.

Vakarui irgi turime planą! Pasikviečiame Gražvydą su sūnumi Eimantu paskanauti ypatingo vyno. Ant stalo atgula pora indelių su alyvuogėmis, kelios saujos šviežių gražgarsčių, rimtas šmotas Parmiggiano-Reggiano sūrio bei saldus Modenos balzaminis actas. Kaipo gerai, bet trūksta vyno. Rokas iš viešbučio virtuvės šaldiklio atneša aprasojusį Jeroaboam‘ą (3L) Fattoria Mancini Impero vyno, kuriam vynuogės skintos dar 2007-ais. VAU!Solidus brandus vynas nepalieka abejingų. Vietinis sūris su šlakeliu balzaminio acto puikiai dera prie gėrimo. Šiam netikėtai ištuštėjus nešamas skystas pastiprinimas. Ko jau ko, bet nei vyno, nei juoko tikrai netrūko. Nuostabus vakaras linksmoje draugų kompanijoje!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Į kelionę išsiruošėme penkiese: Rokas, Petras, Mindaugas, Julius ir Ineta. Šeštadienį perpiet pasiekėmė mūsų mėgstamiausią Čekijos miestelį – Česky Krumlov. Pirma stotelė tradicinė – Kosov! Saulėta, šilta. Apsigyvename gynybiniame bokšte esančiuose apartamentuose.
Miestas gyvybingas. Apstu turistų. Ieškome kur gardžiai pavalgyti. Jau kelissyk patikrntoje vietoje be rezervacijos staliuko negauname. Randame kitą patikimai atrodantį restoraną. Renkamės jautienos steikus. Neperkepti, sultingi, gardūs. Čekai šiame krašte išties neblogai mėsą ruošia. Jau kelissyk tuo įsitikinome. Vakarop patraukiame kokteilių į Apotheke barą. Maloniai nustebina tiek barmenų darbas, tiek ir galutinis kokteilių skonis. Naktį dar aplankome ir pilį, kurios įėjimą saugo gyvos meškos.

Ryte smagi mankštelė ir ieškome pusryčio. Surasti pilnaverčio maisto gana keblu. Nenorime blynų ar kiaušinienės. Visi rimtesni maitinimo taškai dirba nuo 11:00. Nusprendžiame palaukti šiek tiek ir gallop visvien pasirenkame gardžius patikrintus jautienos steikus. Sotūs pusryčiai prieš ilgą kelionę link Rimini.
Nuotaika puiki, kompanija šauni! Važiuojam!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

–>Italija: Kava. Vynas. Alus. pt1
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt2
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt3
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt4
Italija: Kava. Vynas. Alus. pt5

Kavos kultūros dienos 2014

Taip gavosi, kad organoleptikų trijulė stipriai įklimpusi į kavos reikalą. Domisi visi trys, du atstovavę Lietuvą pasaulio čempionatuose, o vienas jų dar ir trenerio bei skonio teisėjo čempionatuose patirties turi.
Pridedame keletą Viktorijos pasirodymo pusfinalyje nuotraukų

 –> Facebook albumas <–

Smagu matyti degančias šeimininko akis, kai šis pasakoja apie savo biodinamiškai prižiūrimus vynuogynus. Pamažu lipame stačiomis terasomis. Šiemet regione jau buvo tiek lietaus, kiek įprastai būna per visus metus. Bet dabar Danguje anei debesėlio. Praeiname pro žydinčią augaliją. Pasirodo, kad tai trąšos – iš žolelių daromomis arbatomis yra purškiami vynuogynai.

Matome užsimezgusias uogas ant Gruner Veltliner vynmedžių. Panašu, kad jei daugiau nebus stiprių liūčių derlius bus išties neblogas. Sepp Moser ūkis įdomus dar ir tuo, kad turi vynuogynų ne tik Kremstal DAC zonoje, kur dominuoja baltosios vynuogės, bet ir Apetlon regione prie Neusiedlersee ežero, kur auga tamsiosios uogos. Tad vyno asortimentas išties platus.

Natūralistinis požiūris šioje vyninėje pastebimas kiekviename žingsnyje. Visas Sepp Moser vynas fermentuotis pradeda spontaniškai. Vyno gamybos patalpose akis patraukia kelios medinės statinės. Niki prasitaria, kad jose noksta jo gaminami keisčiausi vynai –stengiantis beveik visiškai nesikišti į natūralius gamtos procesus. Šie – baltasis ir raudonasis – vynai po fermentacijos, yra neskaidrinami, nefiltruojami, ir jų gamyboje visiškai nenaudojami sulfitai. Į butelius pilstoma tiesiai iš statinių. Klausome susižavėję ir suprantame, kad ne veltui abu pavadinti „Minimal“. Net kamščiai šiam vynui užsakinėjami specialūs – dengti ne parafinu, o natūraliu bičių vašku.

Raudonojo vyno brandinimo rūsyje tarp statinių pastebime indelį su rožių žiedlapiais. Šeimininkas pasakoja, kad šitaip statinėms sukuriama malonesnė aplinka. Pamatuoti teigiamą poveikį sunku, bet mums tai tikrai nerūpi. Stebint bręstančio vyno statines ima smalsumas, kas gi ten gaunasi. Kylame iš rūsio ragauti vyno! Praeiname pro pusiau atvirą vidinį kiemą atrium stiliaus name. Tarp augalų skraido paukščiukai. Vaizdas pakeri.

Degustaciją pradedame Gruner Veltliner vynu iš prieš tai lankytų terasų. Paskui į taures liejasi išskirtinių atskyrų plotų vynas. Skanaujame ir neįprastų įdomybių – Muscat Ottonel iš Apetlon ir Chardonnay iš Kremstal. Prasitariame, kad mėgstame Pinot Noir, tai pasiseka paragauti ir austriškąjį. Neblogai! Labai gerą įspūdį paliko tamsiosios Zweigelt vynuogės vynai. Toks rezultatas gaunamas drastiškai ribojant derlingumą. Masinės gamybos vynas toli gražu šiems neprilygsta. Vos ištraukus kamštį iš baltojo „Minimal“ butelio prie mūsų prisijungia ir Niki žmona Andrea. Tai jos mėgstamiausias vynas.

Andrea nustebina kvietimu pietų. Pasirodo, kad kol vaikščiojome po vyninę ji spėjo paruošti avienos troškinį. Prigriebiame Pinot Noir likučius ir į dekanterį perpiltą raudonąjį „Minimal“ – derinsim prie maisto. Susėdame prie stalo šešiese. Niki pasakoja, kad troškinyje jų pačių biodinamiškai augintas itin retos veislės ėriukas. Mantas mūsų kompanijoje tikras avienos ekspertas, mat Kazakstane ši mėsa ne tik labai populiari, bet ir itin geros kokybės. Išgirstame jo prisipažinimą, kad tai skaniausia jo gyvenime valgyta aviena. Neblogai! Iš Zweigelt gamintas raudonasis „Minimal“ visiškai kitokio charakterio, nei prieš tai ragauti vynai. Labai gardu.

Andrea pastebi, kad vynas gana neblogai atsivėręs. Prieš savaitę kimštam buteliui tam prireikė ko ne 4 valandų. Išsisuka diskusija apie skonio ir aromato evoliuciją. Niki pasakoja, kad pernai pradėjo eksperimentą, kai kiekvieną dieną ragauja vyną iš statinių ir užsirašinėja pastabas apie skonį ir kvapą, vertina balais. Tada šalia gretina mėnulio kalendorių, žvaigždynų išsidėstymus ir taip ieško dėsningumų. Išvadų dar nėra, nes reikia dar bent metų stebėjimų, bet aromatų amplitudė stulbinanti. Klausome susižavėję. Meilė gamtai mums nesvetima.

Desertui Andrea iškepė šokoladinį pyragą, o mes atnešame Creme Brulee. Brolis mikliai paskrudina šešis. Šypsenos nutvieskia kambarį. Pyragas labai skaniai užbaigia šiuos pietus. Nuoširdžiai dėkojame šeimininkei už tokią gardžią ir šiltą popietę. Visgi saldumynai dar nesibaigia – Niki atneša dar tris saldėsius. Mėgstam saldžiuosius. LABAI!

Niki kukliai pasakoja, kaip buvo gaminamas 2005ųjų Trockenberenauslese Essenz vynas. Kai atvyko inspektoriai pamatuoti sulčių saldumo, jiems to padaryti nepavyko – netilpo į skalę. Teko skiesti vandeniu ir tik tada matuoti. Taurėje atrodo kaip skystas medus. Litre tokio vyno net 436 gramai likutinio cukraus. Skonis sunkiai nupasakojamas. Apsąla širdis. Bet kompanijos aikčiojimas ir švytintys veidai leidžia suprasti, kad NEBLOGAI! Dėkojame Niki už nuostabią dieną ir nepamatuojamą nuoširdumą. AČIŪ!

Vynu prisipildo ne tik kavamobilio bagažinė, bet ir salonas. Kelionėje namo bus ankšta. Išriedame link Lietuvos!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
–>Eurotrip. Sepp Moser

Aprodė visas kerteles, nupasakojo būsto subtilybes – pvz skalbimo mašina veiks tik tuomet, jei sandėliuke uždegsite šviesą… Šypsomės. Šiaip būstas tvarkingas, atrodo geriau, nei prieš tai matytose nuotraukose. Išsidėstęs per 3 aukštus. Kiekvienas išsirenkame po kambarį ir keli dar lieka laisvi – o jei norėsis aplinką pakeist.

Dar nė neišsikrovę daiktų dumiame link parduotuvės. Dar mašinoje nutariama, kad reikia žuvies. Už keliolikos kilometrų esančiame Wittlich‘e randame prekybos centrą. Nemažas. Imame žuvį pavadintą „kabeljau“. Gražios ir šukutės. Į vėžimą! Ten pat skrieja ir įvairios salotos, daržovės, mėsiukai ir jau įprasti Creme Brulee ingridientai. Ieškome pipirų, mat baigėsi mūsų „kelioninio“ pipirų malūno parakas. Prie kasos nustembame – nei su VISA, nei su Mastercard ši parduotuvė nedraugauja – tinka tik arba europietiški banknotai, arba „IC“ kortelė. Neturime tokių. Laimei, sponsorius iš Kazakistano šalia, o jo piniginėje visad šlama grynieji.

Dumiame namo. Selbach-Oster vynas prie vakarienės tiko nuostabiai. Tiesa, parduotuvėje dar nugriebėme Johannes‘o rankomis darytą Spatburgunder‘į. Lengvas, bet kupinas šviežių uogų charakterio ir pipirinių tonų. Puikiai tinka meditacijai po maisto. Vidurnaktį sumąstome, kad reikia eit į miestą. Artimiausias gyvesnis – Bernkastel-Kues.

Beveik keturi kilometrai pėsčiomis įveikiami lydimi kompanijos kvatojimo, tad neprailgsta. Penktadienio naktį veikia vienintelis „Bastei“ muzikinis klubas. Tik užėjęs į prirūkytą barą supranti, KAIP GERA vakaroti be įkyrių dūmų visur aplink. Šį penktadienį – „Meksikos naktis“. Muzika pakenčiama, tiesa, su Meksika nieko bendro. Dauguma naktinėtojų – vietiniai miestelio gyventojai. Merginų absoliuti mažuma. Prigriebiame po džinentoniką. Panašu, kad neužsibūsime.

Neužilgo brolis grįžta su tekilos stikliukų virtine. Akcija! Turbūt meksikietiško vakaro proga. Gerai nusiteikę apsauginiai pasakoja, kad penktadieniai čia ramu. Bet va šeštadienį, kai vyks „Las Vegas party“ jau bus ankšta. Namus pasiekiame žaibiškai, mat pavėžėja Vokietis, kurio nė vardo nespėjom paklaust. Padėkoję dumiame miegot.

Po ilgo ir saldaus miego puikiai tinka sotūs „a la Vokiški“ pusryčiai. Važiuojame apsižvalgyti apylinkėse ir dar šio to įsigyti parduotuvėje. Sudomina sendaikčių turgus. Brolių kaklus padabina iš šakučių padaryti pakabučiai. Manome, kad tinka. Sutariame, kad šiandien vakarieniausime anksčiau ir vakarop trauksim į Las Vegaso vakarėlį. Šįkart vakarienei brolis sumąsto Lazaniją. Neblogai! Dar kiek pasidžiaugiam interneto namie privalumais ir jau ruošiamės į miestą.

Šįkart ratuoti, nes brolis, neragavęs velnio lašų, pasisiūlo vairuoti. Tiesą apsauginis sakė – žmonių „Bastei“ išties daugiau. Tiesa, mūsų amžiaus jaunimo beveik nėra. Jau ir dydžėjus prie pulto išdidžiai kompiuterį su prakastu obuoliu pasistatęs mygtukus spaudo. Blaivioms galvom cigarečių dūmų tvaikas pasirodo nepakeliamas, tad einam ieškoti kitos vietos. Apsauginis nurodo, kad kitapus upės yra dar viena veikianti vieta.

Pro „Dzhungle“ duris aidinti muzika skamba smagiau. Tik va, žmonių bare nedaug, o ir veiksmas vyksta drėgnokame rūsyje, kuriame rūkoma. Aromatą sunku nupasakoti. Prisimename, kad dar šaldytuve palikome Zeltinger Sonneuhr Spatlase trocken 2011. Sprendimas aiškus. Keliam taures, rūšiuojam nuotraukas, montuojam video medžiagą. Sekmadienį jau noris pajudėti, tad ieškome dviračių nuomos. Graach‘e nuomojami dviračiai pasirodo pobaisiai ir gaunam nurodymus ieškoti Bernkastelyje. Radom.

Ketveriukė išrieda trim dviračiais. Mina visi. Du jauniausieji prigriebė tandemą! Smagu važinėti kokybiškais dviračių takais kai aplink tokie gražūs vaizdai. Brolis Petras mina su nerimu, bet trūkę kelio raiščiai visgi laiko – svarbu tik kojos į šalis nesukioti. Numynę apie 10km saulėkaitoj stojame atsigaivinti Aperol Spritz‘ais. Gėris.

Dviračius gražiname prieš pat užsidarant nuomos punktui. Bet nuotykių dar negana. Kylame į vynuogynus, kur neseniai pakloti geri asfaltuoti keliai aukštai šlaituose. Iš bagažinės traukimas longboard‘as. Adrenalino pliūpsnis. Smagu. Sekmadienį nusprendžiame nuotykių mieste nebeieškoti.

Vakarienei broliai kepa jautienos antrekotą. Lekia kamštis iš Spatburgunder butelio. Ir vėl neblogai! Smagus vakaras išsitęsia. Pirmadienį mikliai pakuojamės daiktus – prieš pasukdami Austrijos kryptimi norime dar pasibūti gamtoje.

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
–>Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Mus pasitinka šeimininkė. Susėdame svetainėje ir klausomės jos pasakojimo apie vyninę. Šeimai vyninė priklauso dar nuo 17 amžiaus. Selbachai valdo vos 20 hektarų vynuogynų stačiuose į pietus orientuotuose Mozelio upės šlaituose. Įdėmiai klausomės apie „Flurbereinigung“ – kad nesenai vyndarių ir valdžios sutarimu buvo perskirstytos žemės ir kad vienai šeimai priklausantys plotai nuo šiol bus kartu, o ne išsimėtę po kelias eiles po visą regioną.

Visi Selbach‘ų vynuogynai yra nedideliame 7km atstume, vadinamame „auksine mylia“ – tai pačių geriausių vynuogynų zona. Barbara pasakoja, kad jų gaminamame vyne pirmuoju smuiku griežia vynuogynas, o Johannes rūsyje stengiasi kuo mažiau kištis į natūralų sulčių virtimą vynu. Už kelių minučių kambarin įžengia vyndarys. Johannes sodina mus į autobusiuką ir lekiam apžiūrėti vynuogynų.

Svaiginantis vaizdas. Šlaitų statumą sunkiai sekasi įamžinti nuotraukose. Beveik šimtą metų menantys vynmedžiai atrodo nedidukai, mat skalūno dirvožemyje jiems išsikeroti sudėtinga. Pasiseka pamatyti, kaip vyksta darbas tokiuose stačiuose šlaituose – nuo kelio esančio virš vynmedžių lynų leidžiasi kaimyninės šalies darbininkas su tokiu a la traktoriuku, o paskui lynas jį pamažu traukia aukštyn. Sunerimę klausiame Johannes, kiek per metus žūsta vynuogių rinkėjų, nes patys tikrai nenorėtumėm leistis be apsaugų apačion. Atsakymas, mus nuramina – žūčių nebūna, nes šlaituose pluša tik patyrę darbuotojai. Dėl nedėkingų šiemečių orų vynmedžių žydėjimas vėlavo kone 3 savaites. Bet panašu, kad jei prieš derliaus rinkimą neprasidės lietus, 2013ųjų rezultatas bus išties džiuginantis.

Mums parodo ir itin įdomiai atrodančius vynmedžius. Aukšti vynmedžių kotai ir it krūmai atrodanti lapija. Idėja atsivežta iš Australijos. Šį vynuogyną Selbachai prižiūri laikydamiesi organinės vyndarystės taisyklių. Kadangi saulėkaita ima varginti, šeimininkas pasiūlo grįžti namo ir atsigaivinti vyno taure. Pritariam! Pirmasis į taures keliauja šviežias sausasis kabinett stiliaus vynas iš Graach‘e esančio Domprobst vynuogyno. Gaivu ir labai gardu.

Ragaujamų vynų sirpių vaisių charakteris pamažu vis stiprėja, o vynas saldėja. Itin gerą įspūdį palieka „Alte Reben“ užrašu padabintas 2011ųjų derliaus vynas iš Bernkasteler Badstube vynuogyno. Pasirodo, kad šiam vynui uogos skintos nuo daugiau nei šimtmetį menančių vynuogynų. WOW! Klausiame Johannes, kiek jis turi tokių vynmedžių. Atsakymo tikslumas pribloškia – 1283. Pasirodo, kad beveik visas Selbach-Oster vynas gaminamas uogas skinant nuo itin senų vynmedžių, bet vyndarys vengia tai užrašyti ant etiketės, nes „juk tada kone ant kiekvieno butelio būtų užrašyta alte reben…“.

Saldusis Zeltinger Schlossberg Auslese stiliaus vynas, iš 2009tais metais skintų kilniojo puvinio nepaveiktų uogų turėjo užbaigti mūsų degustaciją. Bet neužbaigė. Johannes iš rūsio grįžta su nediduku butelaičiu. Mūsų akys jau spindi. O kaip jos sužaižaravo, kai pamatėme, užrašą „Zeltinger Himmerleich Eiswein“… Tai neseniai baigęs fermentuotis vynas iš 2012ųjų metų derliaus. Pribloškia gaivios rūgšties ir cukraus balansas. Super. Prie stalo kaip mat susirenka visa Selbachų šeima.

Greitai subėgiojame iki kavamobilio atsinešti savojo deserto. Mikliai paskrebinami trys Creme Brulee. Šypsenos nutvieskia kambarį. Leidžiamės į rūsį, kur ir gaminamas ragautasis vynas. Nedidukas, tvarkingas. Pasirodo, kad per potvynius jį užlieja vanduo. Fermentacijai naudojamos nenaujos didelės ąžuolinės statinės.

Prieš atsisveikindami paklausiame, ar galėtume įsigyti patikusio vyno. Johannes nusišypso ir parodo į jau sudėtus 4 ilgakaklius – „dovanų jums prie vakarienės“. AČIŪ!!! Visgi dar paprašome šeimininko nusileisti į rūsį, mat norime įsigyti „ietimis“ pravardžiuojamų magnum dydžio butelių. Juose vynas išsilaiko ilgiau, nei įprastuose, o ir atkimšti tokį draugų kompanijoje smagiau. Išeiname su plačiomis šypsenomis veiduose ir penkiomis ietimis… Dyyyydelis AČIŪ Selbach‘ų šeimynai už išskirtinį dėmesį ir nuostabias emocijas!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
–>Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Vyninės kieme mus pasitinka nuotaikingasis Britas Tom Benns. Tomas visa Liepos mėnesį atostogauja, bet mielai sutinka popietę praleisti kartu. Tikra atgaiva bendrauti su žmogumi, kai nėra kalbos barjero. O anglišką humorą, kurio jis nestokoja, mūsų kompaniją mėgsta labai. Tomas kaip mat palydi mūsų šutvę iki vyninei priklausančių apartamentų, kuriuose apsistosime dviem naktims.

Kadangi restoranai dar uždaryti prisėdame trumpam svetainėje paskanauti 2012-ųjų Wachenheimer. Pernai prieš pat pradedant rinkti derlių vyninę ištiko tragedija – mirė ilgametis vyndarys Fritz Knorr. Didelė atsakomybė užgulė Fritz‘o mokinio Nicola pečius – dabar jis pagrindinis vyndarys. Įsivaizduokite – viena žymiausių Vokietijos vyninių: vynuoges skina Lenkai, vyną gamina Italas, o parduoda Britas. Ir tai veikia!!!

Su Tomu kartu pasidžiaugiame, kad jaunojo Nicolos (jam vos dvidešimt šešeri) padirbėta išties šauniai. Keliaujame į netoliese esantį restoranėlį. Tomas iškart perspėja, kad jei norime neapsinuodyti, reikės gerti alų, nes restoranams nuomoja patalpas iš kooperatyvo, tad ir vyno sąrašas tik iš kooperatyvo. Šypsomės ir mielai sutinkame, nes jau pasiilgome apynių. Kvietinis puikiai tiko prie šerniuko.

Tomas perspėja, kad miestely prieš atvykstant Lietuviams pakabinamas apie tai pranešantis plakatas su raginimu rakinti dukras namie, tad per šias kelias dienas Wachenheime nerasime jokio vakarėlio. Kvatojamės. Apie tai, kad šis britas mėgsta juodą humorą žinojome anksčiau, tad nesivaržome pažerti keletą stiprių juokelių. Tomas atsako tuo pačiu. Mūsų penkeriukės juokas ima nustelbti prie kito stalo kažką švenčiančią bent dvidešimties vokiečių kompaniją.

Po vakarienės restorano šeimininkas pavaišina pačių darytų vynuogių samagonu. Kvapas nuteikia skeptiškai, bet skonis išties švelnus. Pagirtina. Desertui rikiuojamės prie kavamobilio bagažinės. Laikas Creme Brulee! Britui patiko prancūziškas desertas. Tai paruošiame dar ir jo žmonai bei vaikams. Dėkojame Tomui už svetingumą ir gerą nuotaiką ir atsisveikinę patraukiame namo.

Miego dar nesinori, tad „į trasą“ lekia dar „keli“ Wachenheimerio buteliai. Išsimiegojęs sukertame makaronų su greitai susimeistrautu carbonara padažu ir į vyninę. Mus pasitinka žavi Tomo kolegė Sussana. Aplankome Dr. Buerklin Wolf rūsius. Neblogai. Seno vyno saugykloje raibsta akys nuo matomų saldumynų. O kad taip kokį vieną atkimšus… Kol šiek tiek krapena lietus, naudojamės proga pasinaudoti internetu ir įkelti keletą nuotraukų. Lietus neužilgo liaujasi. Dr. Buerklin Wolf vyninėje dirbama laikantis biodinamikos principų, tad įdomiausia degustacija vyksta vaikštant po vynuogynus su pilna kuprine butelių. Nutariame ir mes nepraleisti tokios progos.

Vyninėje paskanaujame paskutinioji derliaus įžanginius vynus ir į kuprinę pasikrauname atskyrų vynuogynų vyno. Kadangi Tomas atostogauja, o Sussana atsakinga už darbą vyninėje po vynuogynus bandys vedžioti čia jau nesyk lankęsis Petras. Žygiuoja ketveriukė su kuprinėmis ir taurėmis rankose.

Aplankome ir paskanaujame Rachbachel, Goldbachel, Gerumpel ir Bohlig vardais pavadintus vynuogynus. Visi jie gaminti lygiai taip pat, bet skonis išties skirtingas. Pechstein vynuogynas pilnas bazalto, kurį iš aukštai kalne esančio karjero kadaise sutempė vergai, nes už geresnes uogas buvo mokami didesni pinigai. Lipame į Pechsteinkopf. Rodos, kad lipant aukštyn viršūnė vis tolsta ir tolsta. Bazalto karjeras atrodo it milžiniškas krateris. Norėjome viršūnėje esančiame ežeriuke išsimaudyti, bet vanduo labai prižėlė žolių, tad surengiame pietų pikniką.

Nuotaika pakili, tad kamštis lekia ir iš 2008-ųjų Jesuitengarten vynuogyno vyno. Prieš akis iškyla frazė „vynas tai poezija butelyje“… Priėjus Jesuitengarten vynuogyną užspaudžia širdį – jis tuščias. Šiemet po derliaus nuėmimo buvo išrauti visi seni ir ligoti, tad ITIN mažai derliaus duodantys Dr. Buerklin Wolf priklausantys medeliai. Sekantis Jesuitengarten Grand Cru derlius bus tik po kokių 15-20 metų.

Susėdame prieš plyną lauką. Išsipilstome Jesuitengarten likučius. Gedime. Negalime grįžti nepabuvoję viename garsiausių vynuogynų visoje Vokietijoje, kuris vos už kelių žingsnių – Kirchenstuck. Seni vynmedžiai bažnyčios fone. Kelias namo neprailgsta. Vakarienę gaminsime patys. Ant jautienos steiko kvietėme ir Tomą, bet jis pasižadėjęs vakarieniauti pas vyndarį Nicolą namuose, mat atvažiuoja italo mama. Miegot nueiname vėlai.

Po sočių Vokiškų pusryčių dar užsukame į vyninę interneto lašelio. AČIŪ visai nuostabiai Buerklin Wolf komandai ir ypač Tom Benns už svetingumą ir geras emocijas. Keliaujame į Mozelio regioną!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
–>Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser