Buvome suplanavę vakarieniauti mieste. Bet aplinkybėms staiga pasikeitus teko improvizuoti ir ruošti vakarienę namie. Iš to, kas buvo gūžtoje.
Šaldiklyje aptikome seeeenai pirktų didžiųjų krevečių (kiekviena bent po 200g), stalčiuje radome ryžių makaronų, o vaisių indely avokadą, figą bei cukiniją. Radome dar ir kelis mėtos lapelius (šiek tiek apdžiūvę, bet skonis geras) ir iš močiutės atsivežtų miniatiūrinių bulvyčių bei gardžių morkų, taip pat vieną baravyką ir kelis ridikėlius. Ghmmm….

Pradėjome nuo krevečių atšildymo ir pamarinavimo su juodųjų serbentų sultimis ir kuminu. Tada ėmėmės bulvyčių, kurias vos vos apvirėme ir pašovėme kepti orkaitėn. Avokadą sutrynėme kartu su mėtomis – bus gaivus padažas. Kol kas jokio finalinio patiekalo vaizdo, bet juk ką nors išgalvosim! Cukiniją apvirėme ir padarėme tokią kaipo košytę. Bulvėms baiginėjant kept imamės ryžių makaronų. Kadangi gurkšnojome arbatą (taip, ne vien vyną gurkšnojame!), tai nejučiom susigalvojom makaronus būtent arbatoje ir išvirti. Žalioji su ženšeniu ir jazminais bus kaip tik! Paskui aliejuje apskrudinam baravyko riekeles ir figą. Morką prasukome tokiu senoviniu daržovių pjaustuku, kur daro spirales ir irgi apkepėme. Atėjo laikas krevetėms. Nusausinome. Apkepėme karštame aliejuje. Atsargiai, kad tik neperkeptume, nes šios pataptų kietos ir tąsios. Rodos pavyko. Serviravome vienoje lėkštėje. Truputis šviežiai maltų juodųjų pipirų ir keli dosnūs šlakai skaisčiai žalio bazilikų aliejaus. Štai kas gavosi:

Improvizacijos veža!

P.S. pats gardžiausias kąsnis – krevetės galva! mmmmm….

Krevečių kiautus perkirpome per nugaras ir pamarinavome šias aliejuje su imbierais, aitriąją paprika ir laimo sultimis. Rokas ėmėsi kalmaro čiuptuvų salotų. Verdančiu vandeniu kelissyk nuplikė čiuptuvus, paskui į šiltą vandenį pridėjo prieskoninių žolelių, sumerkė kalmaro galūnes, uždengė folija ir dangčiu bei geram pusvalandžiui paliko ant viryklės šusti žemoje temperatūroje. Gavosi minkšti ir gražios spalvos. Supjaustėme griežinėliais ir subėrėme indelin. Kartu keliavo ir pomidoriukų puselės, svogūnai, aitrioji paprika, saliero stiebų gręžinėliai, buivolės pieno sūris „brinza“, žiupsnis prieskoninių žolellų. Pagardinome užpilu iš alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, druskos, juodųjų pipirų ir balzaminio modenos acto. Skanavome su gaiviu Mozelio regiono Riesling vynu. Derėjo puikiai.

Krevetes trumpai apskrudinome kaitrioje keptuvėje, į katrą paskui sudėjome citrinos gabaliukus, šliūkštelėjome konjako ir padegėme. A la flambe. Užbarstėme kapotomis kalendromis ir ragavome su Rieslingu iš Pfalco – šis kur kas drūtesnis, nei vynai iš Mozelio.
Paprasta, bet tikrai ne prasta vakarienė gavos.

–> Facebook albumas <–