58C kiaulienos nugarinė / bulvių šimtalapis / blančiruoti vyšniniai pomidoriukai / salierų ir bulvių piure / rozmarininiai kriaušių rutuliukai / tamsiųjų uogų padažas / kinrožių daigai

Užsakinėdami mėsą gavome rekomendacijų paskanauti ir paršelio. Nepigus, bet susiviliojome. Gavę siuntinį stebimės – išties graži nugarinė. Geram pusdieniui pamerkėme į sūrimą su spanguolėmis ir vakare jau laukiame svečių.

Nuvalėme nugarinės kauliukus ir visą gabalą apskrudinome virš itin kaitrių žarijų. Nesibodėjome ir kelių ugnies liežuvių, besmaguriaujančių riebaliukais. Paskui gabalą pašovėme į apie 80C nustatytą orkaitę. Tikslios kepimo temperatūros čia nematavome, nes kepsime tol, kol pats gabaliukas peršils iki jo centras pasieks 58C. Ištraukus iš orkaitės ir padėjus mėsą „pailsėti“ prieš pjaustant tikėtina, kad dar kokis laipsniukas ir iš inercijos prisidės.

Garnyrui nieko mandro neplanavome – apkepinome vakar ruoštą bulvių šimtalapį, išsivirėme ir sutrynėme salierų ir bulvių piure. Taip pat išskobėme keletą apvalių kriaušės rutuliukų, katruos apkepinome svieste su rozmarinais. Blančiravome saują vyšninių pomidoriukų. Prie švelnios kiaulienos dažnai norisi kokio tai vos salsvo padažo, tad šį sumaišėme iš įvairių tamsiųjų uogų.

Svečiai, Gražvydas ir Aušra, atkeliavo nešini ne tik šypsenomis, bet ir dviem dideliais buteliais. Maloniai nustembame pamatę, kad tai Amarone ir Barolo. Gal kiek per tvirti minkštam švelniam paršiukui, bet turėtų būti išties įdomu. Nieko nelaukdami vyną perpilame į dekanterius, ir šiuos pamerkiame į dubenį su vandeniu – vynas kiek per šiltas ragavimui.

Drąsiai galime teigti, kad pirmąsyk teko ragauti tokio skonio paršelį. Svečiai išvis niekaip negalėjo patikėti, kad tai – kiauliena. Itin minkštas ir neriebus. Labai sultingas. Vynas gal kiek per agresyvus šiam delikačiam patiekalui, bet tai nė kiek negadino pakilios nuotaikos.

AČIŪ svečiams už šaunią kompaniją ir nuotaikingą vakarą!

–> Facebook albumas <–