Pietus planavome pradėti šampanu bei austrėmis su citrinų ir svogūnų-acto ikriukais. Pasirodo, kad dėl išpuolusių šventinių dienų, gana keblu gauti šviežių austrių, bet čia mums pagelbėja Monika ir Reaton‘as. AČIŪ. Svogūnų ikriukus jau buvome darę, tad čia problemų nekilo, bet va su citrinų ikrais teko pasikankinti – suklydome neužsimaišę jų iš anksto ir beplakant susidarę oro burbuliukai gerokai trukdė. Aišku, problemą būtų galima žaibiškai išspręsti panaudojant vakuumatorių, bet tokio reikalo neturėjome, tad teko suktis iš padėties kitaip. Pavyko. Tik vietoj planuoto pusvalandžio ikrams paruošti sugaišome net kelias valandas. Mostas peiliu ir Moutard Rosé Dame Nesle Pinot Noir butelio galva nuskrieja į kiemo gilumą. Raudonųjų uogų aromatais kupinas tik iš Pinot Noir uogų pagamintas šampanas puikiai tinka prie austrių. Pagaminti ikrai pilnai atstoja tradiciškesnius pagardus: citrinas bei Mignonette padažą. Kompanija šypsosi. Visiems gardu.

Highland veislės jautuko tartar paruošėme su raudonaisiais svogūnais ir kaparėliais. Papuošėme laiškiniu svogūno karūnėle. Bet šio patiekalo akcentas buvo kitas – foie gras ledai, katrie turėtų suteikti gaivos ir balanso liesai jautienai. Šiuo ruošėme iš pieno, grietinėlės ir specialiai penėtų žąsų kepenėlėmis. Rezultatas net mus pačius nustebino. Turėtų išties gerai derėti. O derėjo ne gerai, o puikiai! Teko ant stalo dar ir papildomai bliūdą su į lėkštes nepakliuvusiais ledais atnešti. Patiko! Prie šio patiekalo sumanėme derinti ne vyną, o alų. Škotijos Brew Dog bravore virtas elis drąsiu Punk pavadinimu čia derėjo itin gerai. Ryškūs citrusinių vaisių ir apynių aromatai užtvindė nosis vos tik pakėlus taures. Kompaniją labai nustebino, kad būna ir TOKIO alaus, ir kad tai puikus variantas derinti prie maisto.
Atgaivai po mėsos paruošėme vegetarišką užkandį iš baklažano, pomidoro ir paprikos. Daržoves pakepinome ir suformavome bokštelius. Ant viršaus užbarstėme kedrinių pinijų ir uždėjome riekę ožkos pieno sūrio. Šį apibarstę cukrumi dujiniu degikliu karamelizavome. Žiūpsnis gražgarsčių ant viršaus, šaukštas žirnelių-špinatų padažo šalia ir voila! Derinome su biodinamiškai augintų Riesling vynuogių vynu iš Sepp Moser arsenalo. Tai sirpus ryškaus skonio Rieslingas. Matyt išties neblogas, jei jau pati mūsų prezidentė su visa protokolo komanda jį išsirinko pačiai pačiausiai vakarienei, vykusiai Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį…

Ne visada pavyksta kalmaro (ar aštuonkojo) čiuptuvą paruošti gardžiai. Dažnai šis gaunasi it guminis. Šįkart darėme šitaip: nublančiravome verdančiu vandeniu ir nulupome visas gleives. Tada atskyrėme čiuptuvus ir juos sandariuose maišeliuose (geriau, aišku būtų vakuumas) pusantros valandos virėme 50C temperatūroje. Gavosi išties minkšti ir gardūs. Čiuptuvus atvėsinome ir šiek tiek pašaldėm. Prieš pjaustant apvoliojome rūkytos paprikos ir juodųjų pipirų mišinyje. Išdeliojome persidengusius it žvynus. Violetines vitelotte bulvytes irgi supjaustėme plonai, perdengėme gabaliukus ir orkaitėje iškepėme tokį a la čipsą. Traškia gaiva šį patiekalą papildė žalieji ankštiniai žirneliai. Rūkytos paprikos niuansas labai gražiai žaidė su Rieslingiška žibalo aromato užuomina, o smagi rūgštelė sukūrė atsvarą gaiviems žirniams. Abejingų neliko
.
Prieš karštus mėsos patiekalus pateikėme šaldytų braškių šerbetą, katrą įskobėme į citrinos puselę. Gaivu ir gardu. Ruošiame skonio receptorius mėsos patiekalams. Kol skamba kompanijos juokas skubame kepti mėsos.

Antienos krūtinėlių odeles šiek tiek įpjovėme ir padruskinome. Marinavome maišeliuose (marinatas kontakte su visa mėsa) su apelsinų sultimis ir čiobreliais apie parą. Kepėme keptuvėje iki kol centro temperatūra pasiekė 56C temperatūrą. Matavimui panaudojome Kalėdoms gautą termometrą. Ach, koks nuovokus tas kalėdų senelis! Garnyrui garstyčių ir obuolių sulčių mišinyje užmerkėme obuoliukų lazdeles. Kreivabūdes pakepinome keptuvėje, o ant jų uždėjome po kiaušinio trynį, virtą 64C temperatūroje. Trynius virėme atskiruose maistinės plėvelės „paketuose“ su lašeliu aliejaus, druska ir pipirų keliomis kruopelėmis. Atrodė išties neblogai, bet visiškai nesigavo nufotografuoti. Prie patiekalo derinome šešiametį Afrikietišką Cabernet Sauvignon. Taninai jau gerokai sušvelnėję, o vaisių skonio dar gausu. Tad prie anties – pats tas. Kadangi taurės mikliai tuštėja, panašu, kad ir kompanijai derinys patiko.

Avienos nugarinę aptepėme aliejumi ir česnakais. O praėjus beveik parai kiek daugiau nei valandą kepėme 120C temperatūros orkaitėje. Garnyrui paruošėme salierų ir pastarnokų piure (juos išvirėme ir sutrynėme su sviestu) Argentinietišką chimichurri padažą ruošėme iš kalendrų, petražolių, česnakų ir balzaminio acto. Patiekalą pagardinome trupučiu mėtų džemo ir mėtos lapeliu. Prieš pat pateikimą avieną dar staigiai apskrudiname keptuvėje ir dedame į lėkštes. Afrikietiškasis vynas puikiai susitvarkė ir su drūtesne aviena. Vos užtenka magnum dydžio butelio. Nuotaika išties šauni, visi nekantriai laukia deserto.
Desertas šįkart labai paprastas. Džiovinti juodos duonos trupiniai, juodųjų serbentų uogienė ir plakta grietinėlė. Išties šauniai dera tarpusavy. Taurę padabinom keliais šaldytais serbentais ir mėtos lapeliu. Prie tokio deserto puikiai derėtų Ruby ar LBV portas, bet pasukame šiek tiek kita linkme – prancūziškasis Rivesaltes Tuile iš 1988 metais skintų Grenache uogų. Jis ne toks stiprus, kaip portas, šiek tiek delikatesnis ir kupinas džiovintų uogų aromatų. Gardu, vienok.

Pabaigai avių pieno sūris su mėlynuoju pelėsiu ir „viskio oru“. Paruošti nesudėtinga, o atrodo įspūdingai. Stipriai rūkytą viskį iš Cambeltown‘o pusiasalio Longrow CV šiek tiek atskiedėme vandeniu, įžėrėme magiškųjų miltelių (yra pirkti sveiko maisto krautuvėse) ir merkiame akvariumo burbuliatorių. Kaip mat Iš indo ima kilti dūminio viskio skonio putos. Sūrio gabalėliu kabiname šio „oro“ ir skanaujame. Pelėsinio sūrio pikantiškas aštrumas puikiai dera su dūmų aromatu ir kruopelytės likusio alkoholio šiluma.

Dėkojame svečiams už kantrybę (pietūs truko apie tris valandas), greitai pakuojamės mantą ir dumiame į miestą, kur su būriu draugų Kalėdines linksmybes pratęsime onetwo bare.

–> Facebook albumas <–

Smagu matyti degančias šeimininko akis, kai šis pasakoja apie savo biodinamiškai prižiūrimus vynuogynus. Pamažu lipame stačiomis terasomis. Šiemet regione jau buvo tiek lietaus, kiek įprastai būna per visus metus. Bet dabar Danguje anei debesėlio. Praeiname pro žydinčią augaliją. Pasirodo, kad tai trąšos – iš žolelių daromomis arbatomis yra purškiami vynuogynai.

Matome užsimezgusias uogas ant Gruner Veltliner vynmedžių. Panašu, kad jei daugiau nebus stiprių liūčių derlius bus išties neblogas. Sepp Moser ūkis įdomus dar ir tuo, kad turi vynuogynų ne tik Kremstal DAC zonoje, kur dominuoja baltosios vynuogės, bet ir Apetlon regione prie Neusiedlersee ežero, kur auga tamsiosios uogos. Tad vyno asortimentas išties platus.

Natūralistinis požiūris šioje vyninėje pastebimas kiekviename žingsnyje. Visas Sepp Moser vynas fermentuotis pradeda spontaniškai. Vyno gamybos patalpose akis patraukia kelios medinės statinės. Niki prasitaria, kad jose noksta jo gaminami keisčiausi vynai –stengiantis beveik visiškai nesikišti į natūralius gamtos procesus. Šie – baltasis ir raudonasis – vynai po fermentacijos, yra neskaidrinami, nefiltruojami, ir jų gamyboje visiškai nenaudojami sulfitai. Į butelius pilstoma tiesiai iš statinių. Klausome susižavėję ir suprantame, kad ne veltui abu pavadinti „Minimal“. Net kamščiai šiam vynui užsakinėjami specialūs – dengti ne parafinu, o natūraliu bičių vašku.

Raudonojo vyno brandinimo rūsyje tarp statinių pastebime indelį su rožių žiedlapiais. Šeimininkas pasakoja, kad šitaip statinėms sukuriama malonesnė aplinka. Pamatuoti teigiamą poveikį sunku, bet mums tai tikrai nerūpi. Stebint bręstančio vyno statines ima smalsumas, kas gi ten gaunasi. Kylame iš rūsio ragauti vyno! Praeiname pro pusiau atvirą vidinį kiemą atrium stiliaus name. Tarp augalų skraido paukščiukai. Vaizdas pakeri.

Degustaciją pradedame Gruner Veltliner vynu iš prieš tai lankytų terasų. Paskui į taures liejasi išskirtinių atskyrų plotų vynas. Skanaujame ir neįprastų įdomybių – Muscat Ottonel iš Apetlon ir Chardonnay iš Kremstal. Prasitariame, kad mėgstame Pinot Noir, tai pasiseka paragauti ir austriškąjį. Neblogai! Labai gerą įspūdį paliko tamsiosios Zweigelt vynuogės vynai. Toks rezultatas gaunamas drastiškai ribojant derlingumą. Masinės gamybos vynas toli gražu šiems neprilygsta. Vos ištraukus kamštį iš baltojo „Minimal“ butelio prie mūsų prisijungia ir Niki žmona Andrea. Tai jos mėgstamiausias vynas.

Andrea nustebina kvietimu pietų. Pasirodo, kad kol vaikščiojome po vyninę ji spėjo paruošti avienos troškinį. Prigriebiame Pinot Noir likučius ir į dekanterį perpiltą raudonąjį „Minimal“ – derinsim prie maisto. Susėdame prie stalo šešiese. Niki pasakoja, kad troškinyje jų pačių biodinamiškai augintas itin retos veislės ėriukas. Mantas mūsų kompanijoje tikras avienos ekspertas, mat Kazakstane ši mėsa ne tik labai populiari, bet ir itin geros kokybės. Išgirstame jo prisipažinimą, kad tai skaniausia jo gyvenime valgyta aviena. Neblogai! Iš Zweigelt gamintas raudonasis „Minimal“ visiškai kitokio charakterio, nei prieš tai ragauti vynai. Labai gardu.

Andrea pastebi, kad vynas gana neblogai atsivėręs. Prieš savaitę kimštam buteliui tam prireikė ko ne 4 valandų. Išsisuka diskusija apie skonio ir aromato evoliuciją. Niki pasakoja, kad pernai pradėjo eksperimentą, kai kiekvieną dieną ragauja vyną iš statinių ir užsirašinėja pastabas apie skonį ir kvapą, vertina balais. Tada šalia gretina mėnulio kalendorių, žvaigždynų išsidėstymus ir taip ieško dėsningumų. Išvadų dar nėra, nes reikia dar bent metų stebėjimų, bet aromatų amplitudė stulbinanti. Klausome susižavėję. Meilė gamtai mums nesvetima.

Desertui Andrea iškepė šokoladinį pyragą, o mes atnešame Creme Brulee. Brolis mikliai paskrudina šešis. Šypsenos nutvieskia kambarį. Pyragas labai skaniai užbaigia šiuos pietus. Nuoširdžiai dėkojame šeimininkei už tokią gardžią ir šiltą popietę. Visgi saldumynai dar nesibaigia – Niki atneša dar tris saldėsius. Mėgstam saldžiuosius. LABAI!

Niki kukliai pasakoja, kaip buvo gaminamas 2005ųjų Trockenberenauslese Essenz vynas. Kai atvyko inspektoriai pamatuoti sulčių saldumo, jiems to padaryti nepavyko – netilpo į skalę. Teko skiesti vandeniu ir tik tada matuoti. Taurėje atrodo kaip skystas medus. Litre tokio vyno net 436 gramai likutinio cukraus. Skonis sunkiai nupasakojamas. Apsąla širdis. Bet kompanijos aikčiojimas ir švytintys veidai leidžia suprasti, kad NEBLOGAI! Dėkojame Niki už nuostabią dieną ir nepamatuojamą nuoširdumą. AČIŪ!

Vynu prisipildo ne tik kavamobilio bagažinė, bet ir salonas. Kelionėje namo bus ankšta. Išriedame link Lietuvos!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
–>Eurotrip. Sepp Moser