2014.04.10

08:33
Šįryt kėlėmės dar anksčiau, nei įprastai. Laukia ilgas kelias. Susipakavome daiktus ir neužilgo išvažiuosim.

11:37
Iš Veronos pavyko išvažiuoti sėkmingai – išvengėme kamščių. Autostrada driekiasi per Alto Adidžės slėnį. Vėl tie beprotiškai gražūs vaizdai. Staiga topteli dingstis dar šiek tiek pasigrožėti šia nuostabia aplinka – skambino draugė ir prašė nupirkti Niedermayr Aureus saldvynio.Vynas jai LABAI patiko. SUMMA parodos metu nespėjome užsukti vyninėn, tad tai padarysime dabar. Turbūt nedažnai atvažiuoja tokių klientų, katrie be jokių klausimų iškart pasiprašo dėžės itin mažais kiekiais gaminamo brangiausiojo vyno, nes vyninėje dirbusi moteris išties liko nustebusi. Nustebo tiek, kad pasiskambino savininkei, o šioji atsiminė mus iš parodos (jau parodoj klausėme, kad gal galime šiek tiek šio vyno nusipirkti). Tad dar ir penkiolikos nuošimčių nuolaidą gavome. Dėkojame ir atsisveikiname. Už kokių 3 minučių brolis jau vėl vyninėje. Į moters klausimą, kad gal ką paliko šis atsako teigiamai. Dar vieną dėžę šio saldaus nektaro. Kvatojamės. Atsisveikiname darsyk. Automobilio, riedančio link Brenero, bagažinėj dvi dėžutės saldėsio.Oj bus laimingų veidų Vilniuj!

12:21
Atsisveikinam su Alto Adidžės vaizdais ir pačia Italija. Įdomu – va ką tik švietė saulė ir buvo šilta. Vos už Brenero, jau Austrijos teritorijoj, vėsu, apsiniaukę ir linoja. Kalnai labai ryškiai įtakoja orą. Važiuojame link Sepp Moser vyninės Austrijoje. Norime įsigyti vyno, kurio negalime gauti Lietuvoje. Na ir, žinoma, aplankyti svetingą Moser‘ių šeimyną.

18:30
Apie 100km iki Vienos papuolėme į spūstį. Dėl avarijos kelyje. Bet dar prieš 18val jau beldėmės į Sepp Moser vyninės duris. Atidarė Andrea Moser. Niki išvykęs Vokietijon. Skanaujame vyną, kurio nebuvo SUMMA parodoje. Labai solidūs biodinamiškai daromi vynai.2007ųjų Riesling‘as iš Gebling vynuogyno palieka neišdildomą įspūdį – sirpus, ryškus, brandus. Kas ten sakė, kad užsukamas kamštis netinka vyno brandinimui?!? Mėgstame vyną pirkti didesniuose buteliuose – tokį visad smagiau atsikimšti draugų kompanijoje, o ir bręsta jie tolygiau ir geriau, nei vynas įprasto dydžio butelyje.Užklausiame, ką turi iš didžiaformačių. Pasirodo, kad gana nedaug – viską šiomis dienomis išpirko. Heh. Iš raudonųjų vynų išties patiko Pinot Noir, Zweigelt Reserve bei Banfalu. Andrea pasiūlo paskanauti kelių sūrių. Mielai sutinkame. Pats gardžiausias, minkštas ožkų pieno sūris, pasirodo gaminamas artimo jų šeimos draugo. Jo ožkoms leidžiama klasikinė muzika. Pirmąsyk skanavome muzikalių ožkų pieno sūrį. Labai gardus pasirodė ir Pinot Blanc Beerenauslese saldėsis. Įsigijame labiausiai patikusiųjų vynų. Džiaugiamės šį tą radę ir didesniais buteliais. Atsisveikiname su Moserių šeimyna. Dėkojame už svetingumą ir į kelią! Planauojame dar šiek tiek pavažiuoti tėvynės link. Kai jau jausimės pavargę, stosim nakvoti kokiam viešbutuky pakeliui.

23:30
Kirtome CZ/PL sieną. Visai gerai važiuojasi mūsų linksmajam ekipažui.Kelyje skanaujam biodinamiškai augintų Zweigelt vynuogių. Gardžios. Matėme, kad ir mūsų tėvynėj yra šių pirkti.

2014.04.11
13:00 Sėkmingai pasiekėme Vilnių!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
Šiaurės Italija. pt7
–>Šiaurės Italija. pt8

09:13
Pusryčiu metu atrandame, kad yra arbatos. Natūralios (na beveik) arbatos. Ne iš miltelių. Gardu. Šiandien jau paskutinioji VinItaly diena. Tuoj kulniuosim link į parodą vežančio autobuso.

18:20
Šiandien parodoje jau kur kas mažiau žmonių. Nesunku prisibrauti prie dominančių stendų. Dieną pradėjome nuo Lombardijos paviliono. Valtelinos raudonieji pasirodė labai jau nedraugiški greitam vartojimui. O ir etikečių išradingumas… Matomai kai kurie italai stipriai įtikėję, kad dizaineriu gali būti bet kas – tokius šedevrus nebent vietiniame kaimely ir pardavinėt. Emilios Romanijos stendas. Pasitaikė keli įdomesni vynai, bet gardžiausi buvo viename iš stendų susižvejoti mėsiukai. Kai aplink tiek vyno, maistas patampa aukso vertės. Dalyvavę didesnėse vyno parodose tikrai yra tai patyrę. Darsyk aplankėme Irpinijos stendą. Skanavome Feudi di San Gregorio vynus. Kadaise jų buvo galima ir Lietuvoje įsigyti. Gerai padaryti, ryškūs, minerališki. Netoliese sutinkame Carlą iš Donnachiara vyninės, kurioje svečiavomės prieš kelias savaites. Malonu vėl susitikti. Sėdame ragauti šios, tik moterų valdomos, vyninės vyno. Stilius kitoks, nei prieš tai ragautų vynų iš didžiausios regiono vyninės, bet tikrai ne blogesnis. Kažkaip kalba pakrypsta apie ankstesnį apsilankymą Kampanijoje. Brolis telefone, kaip tyčia, turi daugumą nuotraukų, darytų prieš dvi savaites vyninėje. Mergina lieka susižavėjus raito savo kontaktus ant įmonės kortelės – prašo atsiųsti nuotraukų. Po degustacijos dar ir įsiamžiname kartu. Smagi mergina ta Carla. Nuotaika pakili. Mindaugas užmato ir nusistveria tokį tarsi lagaminą ant ratukų su Irpinijos simbolika. Jei ta dėželė brošiūroms susidėti, tai laaabaaai jau daug stendų reiktų aplankyti, kad ją užpildyti. Gal buteliams? Bet parodos teritorijoj lyg ir nepardavinėjo šių. Ghmm… Na, nesvarbu, dabar aidi ne tik mūsų žingsniai bet ir „lagaminėlio“ ratukų bildesys. Friuli stende prisėdame prie Rocca Bernarda vyninės staliuko. Apie vyną pasakoja pats vyndarys. Skanūs vynai. Prieš kokius 12 metų jų buvo galima įsigyti ir Lietuvoje. Itin patiko raudonasis iš Pignolo vynuogių. Labai tamsi spalva, tamsių uogų aromatas ir itin ilgas poskonis. Dar paskanaujame ir tai pačiai įmonei priklausančios Umbrios vyninės produkcijos. Labiausiai patiko Pinot Noir. Šis daromas tik itin gero derliaus metais, o paskutinieji tokie buvo 2009. Niam. Markės regiono stende užmatome dailią moterį su kokteiline taure. Iš taurės virsta dūmai. Įdomu. Neilgai trukus atrandame ir mes, kur gauti tokį (ar kitokį kokteilį). Alumi bei putojančiu vynou prekiaujančios kompanijos stende keli barmenai kūrė išties įdomius kokteilius. Paskanavome. Vaizdelis gal kiek geresnis už skonį, bet išties neblogai. Parodą užbaigti norime skaniai, tad einam i Veneto stendą. Zenato. Vyninei vadovaujantis Alberto Zenato mus atpažino iškart – prieš 2 metus lankėmės su Tikro Vyno Kelio kompaniją vyninėje. Rankų paspaudimai, apsikeitimas vizitinėmis ir sėdame ragauti naujo derliaus vynų iš šių Šiaurės Italijos monstrų. Įspūdis išties labai geras. Balti minerališki ir gaivūs, raudoni, nors ir sąlyginai jauni, stebėtinai švelnūs ir uogiški. Dėkojame Alberto ir atsisveikiname. Skani VinItaly parodos pabaiga. Parodos autobusas parveža viešbutin. Kiek pailsėsime ir eisime miestan. Burbulio vyninės kompanija irgi vis dar Veronoj, tad pamėginsime susitikt tautiečius.

01:34
Draugus susitikome Pane e Vino restorsnėly. Vaidotas ten kažkada jau buvo buvęs ir jam paliko neblogą įspūdį. Aplinka jauki, baltos staltiesės, grakščios taurės. Kiaurai vyno šaldytuvo stiklą šviečia Sassicaia, Ornellaia, Tignanello ir kitų kultinių vynų etiketės. Gražu. Užsisakome Cavallo kepsnius. Brolis užsiprašo nedaug kepto, „kad dar ygaga sakytų“. Kvatojamės. Gero vakaro pradžiai pasirenkame burbulus. Franciacorta. Išties skanų putokšlį Italai moka padayt, o ir kaina ans nuo šampano neatsilieka nė per žingsnį. Šefo siurprizas.Gauname užkandėlių: kelios sultenės, vyšninis pomidoriukas ir vytinto kumpio bei žuvies sumuštinukai. Puikiai tiko lengvam užkandžiui ir gerai derėjo su putojančiuoju taurėse. Prie mėsos norėtųsi kažko sodraus raudono. Gal amaronės iš magnum dydžio butelio? Jamam! Neužilgo atkeliauja ir arkliukas. Išpjova. Mėsa sultinga ir labai minkšta. Patiko visiems. Ir vynas gerai derėjo. Po vakarienės linksmoji kompanija dar aplanko netoliese esančią vyninę su specialiu VinItaly2014 pilstomų vynų sąrašu. Dar nebuvome matę vietos, kur Riedel Sommelier serijos taures duotų išsinešimui gerti lauke… Įspūdinga. Ragavome 2008ųjų Sauvignon Blanc iš Luaros. Įdomu paskanauti, bet abejojame ar kada užsisakytume butelį prie maisto restorane. Paskui aplankome dar vieną jaukią vietelę, kur jėgas atgauname su Aperol Spritz‘ais. Atsisveikindami su draugais sutariam susitikt Vilniuje palyginti Italijos ir Prancūzijos didingų putojančių vynų. Viešbuty apsidėliojam daiktus – ryt ryte išvykstame link tėvynės. Mintis į dienoraštį dėliot šįvakar padeda 2009 Chianti Classico Riserva. Ačiū.

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
–>Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8

2014.04.08

09:11
Atsikėlėme gana anksti. Pusryčiai viešbutyje gana kuklūs, keleto rūšių duonelės, keletas mėsiukų ir keli sūriai. Sultys ir kava turi viena esminį panašumą: pagrindinė sudedamoji dalis vanduo, o kita – milteliai. Na, bet juk ne valgyti čia atkeliavom. Keliaujam link autobuso, kuris veš į parodą. Tiesa, prieš tai dar kaip tikri italai apsikeičiam tarpusavy rūbeliais – brolis užsimeta Mindaugo liemenę, o šis įsisega brolio segę švarkan. Dabar jau pasiruošę.

18:03
Šiandien parodoj, rodos, buvo mažiau žmonių ir ženkliai mažiau „čiainykų“. Šiandienos plane ne tik pasmaguriauti brangvyniais, bet ir aplankyti ir paragauti didžiųjų vyninių, kurių produkcijos gausu mūsų supermarketuose, stendus ir paskanauti naujienas. Bendras įspūdis išties geras. Naujienos itin vaisiškos, skaniai (!) ragaujasi net ir negalvojant apie kainą, kuri išties menka. Kaip ir vakar, sutinkame pažįstamų veidų iš kelionių ir įvairių renginių. Smagu. Šiandien apsilakome Alto Adidžės stende. Nemaža dalis vyninių jau pažįstamos: jei ne aplankytos, tai skanautos parodose ar vyno mugėse. Mėgstame šio regiono vyną. Labai. Itin gera jo savybė: gardus jaunas, bet gali o joj oj kiek bręsti ir įgauti dar daugiau kompleksiškumo. Užmatom Niedermayr stendą. Prieš kelis metus su grupe draugų brolis lankėsi šioje vyninėje. Daug šiltų atsiminimų. Suskanaujame visus gaminamus vynus. Saldusis Aureus, gaminamas iš kilniojo puvinio paveiktų uogų, išties išsiskiria iš kitų ragautų šio regiono saldžiųjų. Antinori stende Salvatore mums pristato Antinori vyninių naujienas. Bene didžiausioji – nuo 2011-ųjų metų mūsuose populiarus Marchesi Antinori Chianti Classico Riserva vynas imtas gaminti Tenuta Tignanello vyninėje. Uogos šiam vynui visad būdavo iš Tignanello ūkio, tik apie tai nebuvo rašoma etiketėje. Tai reiškia, kad nuo šiol turėsime oficialų „baby Tignanello“. Jej! Bet tai ne visos naujienos iš Chianti: nuo šių metų įvedama nauja Chianti Classico kategorija – Gran Selezione. Taip galės vadintis tik iš nuosavų vyninės vynuogynų, esančių Chianti Classico zonoje, pagamintas ir bent 30 mėnesių brandintas vynas. Šis titulas Antinori vyninėje atiteks Badia A Passignano vynui. Paskanavome. Gardus kaip visad. Pašnekovas pažada nustebinti ir grįžta su dviem itin tamsaus vyno taurėmis. Spalva gerokai melsvesnė, nei Badia A Passignano, tad tai neturėtų būti Sangiovese vynuogių vynas. Kažkas iš tarptautinių vynuogių. Aromate dominuoja tamsių uogų ir prieskonių kvapai. Bet užuodžiamas ir žaliųjų paprikų bei juodųjų pipirų kvapas, signalizuojantis apie dalelę Cabernet Franc derliaus galutiniame mišinyje. Italas šypsosi ir patvirtina, kad keliaujame teisinga linkme – Cabernet Franc dalis maža ir į sudėtį įtraukta visai neseniai. Supertoskanietis. Tik vat, kuris. Pasirodo, kad tai 2009ųjų Guado Al Tasso. Pasakiškas vynas! Prieš atsisveikindami dar paskanaujame ir naujojo Antinori Chianti Classico Riserva iš auksu tviskančio butelio. Solidus sodrus vynas, skirtas tik specializuotoms parduotuvėms ir restoranams. Atsisveikiname. Salvatore išskuba link oro uosto, o mes link viešbučio. Šiek tiek atsipūsim ir vakare trauksim dar po Veroną pasiganyti.

00:15
Vėl aplankome Pizzeria Bella Napoli. Šįkart jau žinome, ką užsisakyti – 60cm pailgą picą TRIS. Tai ant didelės medinės lentos pateikiama Neapolietiška pica. Tiesa, ji tarsi iš trijų dalių: balta, raudona ir su ančiuviais. Pica išties labai gardi. Net nufotografuoti normaliai nespėjome. Aperol Spritz‘ai tiko puikiai. Vakarinė Verona gražiai apšviesta, tad apkulniuojame visą senamiestį. Tvyro gera atmosfera, šilta, aplink daug laimingų žmonių. Visas miestas alsuoja vyno ritmu: vyno žmonės gatvėse, vyno buteliai vitrinose, restoranai taurėmis pilsto itin solidų vyną, net maisto prekių parduotuvėlės lentynoje žiba Ornelaia, Gaja, Dom Perignon ir kiti panašaus solidumo vardai. Ne vyno šventės metu to tikrai neišvystume. Šiek tiek paspragsime fotokameromis ir žingsniuojame link namų. Dienoraščiui rašyti pasitelkiame Pinot Noir iš Alto Adidžės. Geras pasirinkimas!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
–>Šiaurės Italija. pt6
Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8

2014.04.07

08:10
Kėlėmės anksti, nes laukia kelias į Veroną. Puode verda…. …vot ir ne makaronai! Tiršta grybų sriuba. Reikia juk paįvairinti maisto racioną. Šiandien Alto Adidžėje bus saulėta – nesimato anei debesėlio. Gaila, kad teks išvažiuoti.

09:03
Mikliai susikrovėme daiktus ir jau pakeliui link Veronos. Užmatėme kaip purškiamos obelys. Stabtelėjom įamžinti. Gerai, kad čionykščiai vyndariai šitaip nesielgia. Važiuojam toliau. Aplink kerintys vynuogynų kalnų šlaituose vaizdai.

19:08
Veronoje atvažiavome tiesiai prie viešbučio. Tik va, neleido dar daiktų kambarin neštis – tik nuo 14val. Tiek jau tikrai nelauksime. Viešbutyje pasigauname internetą ir bandome aiškintis, kaip čia be mašinos į parodą nusigauti. O pasirodo, kad tai gana paprasta – apie 400m nuo viešbučio yra stotelė, nuo kurio į parodą kas 15 minučių veža nemokami parodos autobusai. Automobilį su visais daiktais palikome aikštelėje prie pat viešbučio, o patys išdūmėme link Veronos parodų rūmų. VinItaly LABAI skiriasi nuo praeitos parodos, kur buvom. Dyyydelė teritorija, kurios 99% užima Italijos vyndarių stendai. Nustebino ir lankytojų gausa. Dar labiau nustebino, kad dauguma jų išties nepanašūs į šios sferos profesionalus – dar tik rytas, pirmadienio, o jau gausu įkaušusių. Vyndariams žinoma tai ne itin patinka, tad pirmasis kontaktas būna gana šaltas ir reikalai pasikeičia tik prisistačius ir paplepėjus apie gėrimus. Kai jau tampa aišku, kad čia atėjai ne apsvaigt, atsiranda kita kalba, kiti gėrimai ir kitas bendravimas. Išties patiko šviežūs Farnese vyninės vynai. Padaryti taip, kad žinovui, net ir stengiantis, nebūtų kaip prikibti dėl kokybės, tačiau itin turėtų patikti tik pradedantiems pažintį su vynu. Atsisveikindami su Urs Vetter iš Alois Lageder sakėm, kad susimatysim VinItaly. Nesitarėm nei laiko, nei vietos. O susitikome, kai vienu metu nusprendėme paragauti Pjemonto (ir visos Italijos) elito – Vietti. Kai bastėmės po Europos vynuogynus su Tikrasis Vyno Kelias komanda, buvome užsukę pas šiuos šiauriečius. Tada išties nuskilo, kad gavome paragauti ne tik esamų prekyboje vyno derlių, bet ir galybę pavyzdžių iš bačkų. Jau tada 2010ųjų metų derliaus vynas pasirodė ypatingas. Tačiau dabar šie vynai gerokai labiau susiformavę (kartu su R. Parkeriu vynus vertinęs A. Galloni juos suvertino neįtikėtai aukštais balais, o Barolo Ravera apdovanojo 100/100). Labai įdomi patirtis. Na, ir pirmas paskanautas šimtabalis vynas. Iš anksto neturėjome susiplanavę susitikimų, tad rinktis, ką ir kada ragausime galėjome laisvai. Buvome ir Kampanijos stende, kur sutikome nemažai pažįstamų veidų iš kovo vidurio kelionės į Italijos pietus. Keletas vynų išties paliko labai neblogą įvaizdį. Neužmiršome aplankyti ir tų, pas kuriuos kadaise esame su viena ar kita kompanija svečiavęsi. Malonu vėl susitikti. Daugiausia marširavome Toskanos bei Pjemonto stenduose. Lengvesnius vynus pasilikome rytdienai. Iš parodos taipogi važiuoja tas pats autobusas ir parveža iki aikštelės netoli viešbučio. Parodos metu kursuoja net 6 skirtingos linijos tokių autobusų, tad sklandus susiekimas užtikrintas nuostabiai. Persirengėme ir tuoj eisim apžiūrėti Veronos. Nuo viešbučio iki senamiesčio apie 2km, bus proga prasivaikčioti. Lauke išties šilta, tad kyla klausimas dėl švarko reikalingumo.

01:32
Netoli Veronos senamiesčio užmatome iškabą Pizzeria Bella Napoli. Susižvalgome ir su kolega nusprendžiame, kad gal ir nieko variantas vakarienei. Žmonių sėdėjo gal kokie 4, tad kažkaip nedrąsu (juk geresnėse vietose dažniausiai sunkiai vietą ir surasi). Padavėjas palydėjo į salės gilumą ir nurodė konkretų staliuką, prie kurio sėstis. Pasirodė keistoka. Vos spėjo mums atnešti užsisakytą butelį Soave Classico, kai tiesiog plūste ėmė plūsti žmonės. Neilgai trukus restoranas jau buvo artipilnis. Picos gana skanios, bet perdėm nesužavėjo. Jau ketinome eiti toliau, kai pro duris įėjo Vaidotas bei Žygis iš Burbulio Vyninės. Pasirodo, kad čia viena geriausių picerijų Veronoj ir ją kompanionai pažįsta puikiai. Tad vakarą tęsėme kartu. Pasirodo, kad ne tas picas užsisakėme – skaniausios čia klasikinės Neapolietiškos. O mes užsisakėm kažkokias tai „mandrybes“, kurių nė pavadinimų dabar neatmename. Vyną pakeitė Aperol Spritz‘ai. Labai gardus dalykas. Gaila, kad tik mūsų šaly vis dar tik kur ne kur jų gauti gali. Vakaro kompanionai užrodė jaukų barą, kur ne tik Spritz‘ai gardūs, bet ir taurėmis pilstomas šampanas. Mėgaujamės. Paskiau kompanionai patraukė link viešbučio, na o mes dar į senamiestį pabandyti fotokameromis įamžinti dailiai apšviestą Romeo ir Džuljetos miestą. Negalime atsistebėti nuo vidurnaktį veikiančių parduotuvių gausos. Aišku, jei ne paroda, jos tikrai būtų uždarytos. Gatvėse gausu personų iš parodų rūmų. Ir visose (taip, VISOSE) vitrinose yra prikaišiota vyno butelių: ar tai optika, ar ledainė, ar knygynas, ar rūbų parduotuvė, kirpykla, ar vaistinė. Šiomis dienomis miestas tiesiog pritvinkęs vyno sferos žmonėmis ir prekybininkai visom išgalėm nori jų dėmesio. Stabtelim dar atsigaivinti Spritz‘ais. Kelias link viešbučio kažkaip neprailgsta ir neužilgo jau namie. Keista. Juk dažniausiai nuo namų iki baro nueinama kelissyk greičiau, nei kad iš baro namo…

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
–>Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8

09:05
Šįryt keltis sunkiau, nes miegui turėjome vos penkias valandas. Puode verda torteliniai su mėsa. Terasą lepina saulės spinduliai, prasiskverbiantys pro properšas tarp debesų. Panašu, kad šie išsiskirstys ir turėsime saulėkaitos. Nekantraujame vėl aplankyti SUMMA.

20:09
Kadangi vakar spėjome apibėgti labiausiai dominusių gamintojų stendus, šiandien užsirašėme net į tris vertikalias degustacijas Tarpuose tarp jų skanavome gėrimus iš vakar neaplankytų stendų. Pirmoji degustacija – Sepp Moser Minimal. Tai baltasis vynas iš Gruner Veltliner vynuogių. Tiesa, visiškai nepanašus į mums įprastą, mat daromas beveik visiškai nesikišant vyndariui – vynas neskaidrinamas, nefiltruojamas, nededami sulfitai. Skanavome šešis derlius nuo 2011 iki 2005. Vynas bręsta puikiai. Labai įdomi savybė – ragaujant aklai būtų itin sunku pasakyti, kuris vynas vyresnis, kuris jaunesnis. Alois Lageder pristatė naujo derliaus vynus. Jų net 36. Skanavome visus. Nežinia, kaip čia taip yra, bet kasmet šios vyninės arsenalas atrodo vis geriau. Itin gerai atrodė 2013ųjų Pinot Grigio. Laukiame šių Lietuvoje! Antrosios degustacijos metu skanavome šešis derlius (2011-2006) Fattoria Mancini vyninės pagrindinio baltojo vyno. Impero vynas gaminamas iš tamsiųjų Pinot Noir vynuogių. Buvo išties gardu ir įdomu. Vynuogės skintos nuo Markės regione ant Focara uolos esančių Pinot Noir vynuogynų. Paskui ragavome ir kitus šios vyninės gaminamus Pinot Noir (šįkart jau raudonus). Patiko. Pietums pasirinkome tirštą smidrų sriubą (velniškai gardi) ir Angus veislės jautuko steiką su baltaisiais smidrais. Taurė Pol Roger šampano prie maisto derėjo puikiai. Trečiosios degustacijos metu skanavome net aštuonis (2010-1993) Tenutae Lageder COR Romigberg derlius. Šis Cabernet Sauvignon vynuogių vynas pasirodė visame gražume. Žinojome, kad šitas vynas gali bręsti. Bet nesitikėjome, kad 21-erių metų vynas vis dar bus gana jaunatviškos spalvos ir kupinas potencialo bręsti toliau.

Laikas parodoje tiesiog skriete praskriejo. Atsisveikiname su vyndariais bei dėkojame parodos šeimininkams Alois bei Clemens Lagederiams. Tai buvo neįtikėtinos dvi dienos, kurių linkėtume kiekvienam vyno, maisto bei geros kompanijos mėgėjui. Susėdome automobilin, bet namo nesinori. Vis dar šviečia saulė. Į vynuogynus! Mėginame fotokameromis prigauti įdomesnius vaizdus.

Grįžę namo kuriame kantuperius – reikia tvarkyt nuotraukas bei rašyt dienoraštį. O noro nedaug, vis dar gyvi nuostabios parodos nuotaikomis. Laimei turime Sepp Moser Gebling Pinot Noir, kurį padovanojo Niki Moser atsisveikindamas.

AČIŪ! Taurė 2010ųjų Pinot Noir išties pagerina reikalus.

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
–>Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8

2014.04.05

08:35
Pusryčiams pačių išsivirti makaronai su arrabbiata padažu. Terasoj. Ruošiamės į parodą.
18:30
„Tai geriausia vyno paroda pasauly!“ Ir ne, tai ne mūsų, o Beatinos Buerklin žodžiai. Ir ji teisi. Apie 70 rinktinių vyno gamintojų, neįtikėtinai jauki ir graži aplinka (veiksmas vyksta Alois Lageder vyninėje bei jai priklausančiame Casòn Hirschsprung dvare). Beveik prie visų stendų stovi savininkai arba vyndariai. Bendravimas itin draugiškas ir laisvas. Nesunku būtų išvardinti tuntą ĮSPŪDINGŲ skanautų vynų pavadinimų, bet pavadinimai niekad neperteiks tos emocijos ir skonio. „A bottle can‘t hold back a dream forever“ – taip viena vyninė ant savo pagrindinio vyno kamščių rašo. Pritariam. Sudalyvavom vertikaliame Husarenkappe Riesling Grand Cru vynuogyno ragavime (2011-2002), išklausėme Georg Meissner paskaitą apie biodinaminę vyndarystę, paskanavome 107 vynus. Nustebino maitinimo organizavimas parodoje – restoranai turi atskirus pavilionukus ir ruošia išties gardžius ir gana įspūdingai atrodančius maistus. Šalia pat vyno baras, kur somelje pilsto parodos dalyvių vynus. Gamintojai nori būti pastebėti, tad gausu įspūdingų butelių. Ir visa tai be jokio papildomo mokesčio. Likome sužavėti SUMMA. Gavome kvietimą į dūzges, tad grįžome namo palikti automobilio ir laukiame pažadėto shuttle bus, kurs nuveš į vyninę.

01:05
Neįtikėtina. Reikalo organizacija itin aukšto lygio, bet paprasta ir neįpareigojanti. Vakarą pradėjom Pol Roger Sir Winston Churchill šampanu. 2000. Iš magnum butelio. Stalai vakarienei padengti baltom staltiesėm, bet visi sėda kas kur nori. Vakarienės menu ištaigingas, bet patiekalus iš restoranėlių paviljonų atsineši pats, kokia nori tvarka. Vyną prie maisto ar nuotaikos buvo galima derinti iš kieme esančio vyno baro, kuriame vos spėjo suktis du patyrę somelje. O vynų sąstatas vakarui kitoks, nei buvo dieną. Čia leidome sau atsipalaiduoti ir fantazijai pasireikšt! Vakare svečiai vyno jau nebespjaudė, tad vakarėlis netruko įsisiūbuot. Paskui veiksmas persikėlė į Paradeis restorano/vyno parduotuvės patalpas, kur dydžėjus grojo itin smagią muziką. Trypė visi. Buvo itin linksma.

Brolis pamėgino užsirašyti vakarėlio metu skanautus gėrimus. Sąrašas gavosi maždaug toks:
2000 Pol Roger Sir Winston Churchill (magnum)
2011 Tenuta di Biserno Lodovico (magnum)
2003 Tenutae Lageder Lowengang Cabernet (balthazar)
2007 Il Carniscale Il Caberlot (jeroboam)
2009 Fattoria Mancini Focara Rive Pinot Noir
2009 Odinstal 350 N.N. Riesling (jeroboam)
2008 Dr. Buerklin Wolf Gaisbohl (magnum)
2010 Sepp Moser Gabling Pinot Noir
2011 Niepoort Batuta tinto (magnum)
2009 Duemani Duemani Cabernet Franc (magnum)
2012 Ott Spiegel Riesling (magnum)
2012 Bründelmayer Grüner Veltliner Lamm
2009 Boscareli Vino Nobile de Montepulciano (magnum)
2009 Conti Costanti Brunello di Montalcino (magnum)
2009 Montevertine La Pergole Torte (magnum)
2007 A Casa di Noe Taurasi Riserva (magnum)
2001 Loacker Corte Pavone Brunello di Montalcino (magnum)
2005 Zalte Cabernet Le Sincette (magnum)
1996 Tenute Cisa Asinari Marchesi di Gresy Camp Gros Martinenga Barbaresco
2003 Tenutae Lageder Lowengang Cabernet (Mathusalem)
2011 Maremmalta Monteregio di Massa Marittima Riserva (magnum)
2006 Caiarossa Caiarossa (magnum)
2007 Foradori Granato
2010 Corte Sant Alda Campi Magri Valpolicella Ripasso Superiore (magnum)
2009 Tenuta di Petrolo Galotrona
2011 Zähringer Pinot Noir
2010 Villa Caviciana Eleonora
2010 Maso Cantanghel Forte di Mezzo Pinot Nero
2011 Rufo Vale di Maria
2011 Quinta Vale D. Maria

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
–>Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8

2014.04.04
09:03
Atsikėlėme gana anksti, mat kolegos žadintuvas sumastė Lietuvišku laiku skambėt. Bet tik geriau. Išmiegota puikiai. Pusryčiai nebuvo gausūs, veikiau net kuklūs, bet visai gardžiai pavalgėm. Į kelią! Klavišus šiems žodžiams brolis spaudo jau mašinoj. Į GPS įsivedame viešbutuko adresą Alto Adidžėje. Kelias eina pro Kufstein miestą Austrijoje. Pauzė apmastymams. Į GPS įvedama dar ir Weissachstrasse gatvė, kurioje yra Riedel taurių gamykla. Na negalime praleisti tokios progos! Saulė pro debesus nesimato, bet tai neišmuša šypsenų iš keliauninkų veidų.

11:13
Riedam autostrada. Ima matytis snieguotos Alpių viršūnės. užgula ausys. Nostalgija. Ar tik ne Plankas rašė „Už kalnus geriau tik kiti kalnai“. Pritariam! Mat dabar riedam link kai ko, išties geriau – kalnų, kuriuose gaminamas nuostabus vynas! Laikrodis rodo 11:16, automobilio termometras 17C. Ok, reikia traukt šalin kantuperį, nes vaizdai aplink kur kas įdomesni už monitoriaus blizgesį.

13:42
Riedel. Taurės, dekanteriai, indai. Čia stiklo rojus. Brolis tvarką parduotuvėje jau žino gerai, tad nieko nelaukdamas nuskuba link Sommelier serijos taurių lentynos. Ant prekystalio atsiduria dvi taurės Burgundijos raudonajam vynui ir dvi Syrah vynuogių vynui. Pirmosios daro stebuklus su Pinot Noir ir Nebbiolo vynuogių vynu. Antrosios išties labai universalios, labai skaniai iš šių ragaujasi tiek ir Ronos slėnio vynas, tiek ir Rioja, tiek ir raudonieji iš Toskanos. Akys užkliūva už seniai trokšto Amadeo Lyra dekanterio, katram dabar taikoma daili kainos akcija. Kad jį kur, juk ne kasdien tokia galimybė. Skaičiuokit! Mindaugas šypsosi, nes brolis dar mašinoj prašė jį stabdyti, kad neprisipirktų dekanterių… Pro debesis ima skverbtis saulės spinduliai. Termometro ekrane šviečia 20C.

17:54
Alto Adidže! Įsikūrėme Cortaccia miestelyje esančiuose Haus Sauvignon apartamentuose. Džiaugiamės, kad turime terasą, nes matomai joje, žvelgdami į kalnus, skanausime regiono produkciją. Išsyk išsiruošiame į parduotuvę užsipirkt žaliavos pusryčiams, mat tokius reikės patiems ruoštis. Gerai, kad užmatome P. Jurkevičiaus straipsnį „Makaronai – kūrybingų valgytojų maistas“, tai kaip ir nebereikia galvoti, ką čia įsigijus prekybcentryje. Parvežę pirkinius namo apsidairome: gražu, o ir saulė dar kur ne kur pro debesis švysteli. Steriame fotokameras ir pro duris!

21:15
Gerokai prasiėjome. Iš pradžių žirgliojome po vynuogynus. Aplink labai gražu. Paskui nusukome takeliu, pavadintu Bergeweg. Gana status, akmenuotas, kalno viršūnės link. Diletantiškų matavimų pagalba nustatėme, kad nuo savo apartamento pakilome kokius 120m vertikaliai. Atsivėrė gražus apylinkių vaizdas. Tik vat debesys kiek gadino reikalą. Besileisdami žemyn dar užkopiame ir į stebėjimo bokštelį. Tik orientuotas jis keistai – į kalno šlaitą. Taip ir nesugalvojome, ką jame reikia stebėti. Pasiekėme savo laikiną būstą, bet namo dar neiname – į miestą! Apvaikščiojom visą miestelio centrą. Galop prisėdom jaukioje kavinėje lauke. Po bokalą alaus atsigaivinimui ir picą pasistiprinimui! Ar čia Italijos aura taip veikia (nors kokia čia Italija, kai visi užrašai aplink Vokiški, ir visi aplink Vokiškai šneka…), ar kas, bet abi picos pasirodė išties gardžios! Mūsų tėvynėj reta tokių. Pasistiprinę kulniuojam namo. Vakarosim terasoj.

23:40
Išsipakavom didžiuosius Riedel usbonus ir atsikimšom Kellerei Kurtatsch Graun Muller Thurgau butelį. Ant stalo taip pat atsirado sūrių bei mėsos užkandos. Vynas žavėjo savo prieskoningu, tačiau ryškiai minerališku charakteriu. Užskaitom. Gera šitaip vakarot lauke terasoj. Aptarinėjam ryt vyksiančią Summa parodą: pas ką eiti ir ko ieškoti. Baltą vyną pakeičia raudonas. Tiefenbrunner Turmhof Blauburgunder Sudtirol . Prajuokina užrašas „produziert in Italian“ – Italija čia nebent geografiškai. Pinot Noir leidžia atsiskleisti pilnam naujųjų taurių potencialui. Tiesa, geros ne tik taurės, bet ir vynas: kvepia braškėmis, sirpiomis vyšniomis, mėtomis. Išties gardu. Įdomumo dėlei atsinešame „taurę vulgaris“, kurią radome apartamente. Liūdnuva – vyno kvapas visai sumenko, primena gumą, juodžemį ir vištidę, vaisių aromatai kažkur toli antrame plane. Darsyk įsitikiname, kad turint reikalų su aikštingąja Pinot Noir, taurė LABAI svarbu. Vakaras dar tęsiasi, bet panašėja, kad labai ilgai nevakarosim, visgi rytoj parodon iš pat ryto. O dar parėjus į kambarį reiks visos dienos nuotraukas peržiūrėt ir atrinkt. Iki pasimatymo (susiskaitymo) ryt!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
–>Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8