Antradienį brolis grįžo su maišu jautienos – keli antrekotai ir maišas diafragmų. Įdomu. Parduotuvėje dar prigriebiame salotų lapų. Ruošime Salotas (taip, iš didžiosios „S“)!
Antrekotų kaulus bei gyslas nupjaustėme, tad liko tik gražūs gabaliukai, tiesa gal kiek liesoki. Su diafragmomis teko kiek pavargti, bo išorinė plėvė nusilupa ne taip jau ir lengvai. Nusprendėme – kepsime kaip steikus, supjaustysime gabaliukais ir bus „Salotos“. Pasūdėme. Orkaitėje užkaičiame mėlynąsias Vitelotte bulvytes kepti.
Traškučio gamybos procesas gana neįprastas – „tešlą“ į popierinį puodelį supurškėme sifonu ir prasukome mikrobangėje. Rezultatas maloniai nustebino. Ėmėme ieškoti idealios tekstūros keisdami gaminimo trukmę. Norime korėtos tekstūros, kurią pasiekiame 4-ju bandymu. Bulvės jau iškepusios, tad vėdiname orkaitę – jos dar prireiks, tik kur kas vėsesnės.
Užskrudintus antrekotus šauname orkaitėn, kur kantriai laukiame iki jų centro temperatūra pasieks 55C. Norime, kad mėsa būtų rare stiliaus. Po trečio matavimo – bingo!

Greituoju būdu dėliojame salotas lėkštėje, ant viršaus jautuko antrekotų ir diafragmos juosteles, apdėliojame bulvyčių puselėmis ir padabiname ridikėlių lapais. Užpilą salotoms paruošėme iš balzaminio acto, sojos, sezamų, citrinų bei druskos su pipirais. Tiesa, dar šiek tiek imbiero šaknies įtarkavome. Užbarstėme rūkytos paprikos traškučio riekelėmis.

Brolis pripažino, kad tai buvo skaniausi kada nors pačių ruošti jautienos gabaliukai. Mėsa iškepusi labai tolygiai. Apskrudęs kraštelis labai plonas. Minkšta bet ne byranti. Nėra to „vatingumo“, kuris kartais atsiranda mėsą ilgą laiką laikant žemos temperatūros vonelėse. Kas gardžiau: antrekotas ar diafragma? Abu charakteringi ir skirtingi. Nuomonės išsiskyrė. Abu mėsiukai buvo iškepę ko ne idealiai. Manome, kad iš tų nebrangių gabaliukų kažko daugiau tikėtis vargu ar buvo įmanoma. Iš nuo itin senų Garnacha vynmedžių skintų uogų derliaus kilęs vynas irgi puikiai derėjo prie šių Salotų.

Nuostabus antradienio vakaras.

–> Facebook albumas <–