09:13
Pusryčiu metu atrandame, kad yra arbatos. Natūralios (na beveik) arbatos. Ne iš miltelių. Gardu. Šiandien jau paskutinioji VinItaly diena. Tuoj kulniuosim link į parodą vežančio autobuso.

18:20
Šiandien parodoje jau kur kas mažiau žmonių. Nesunku prisibrauti prie dominančių stendų. Dieną pradėjome nuo Lombardijos paviliono. Valtelinos raudonieji pasirodė labai jau nedraugiški greitam vartojimui. O ir etikečių išradingumas… Matomai kai kurie italai stipriai įtikėję, kad dizaineriu gali būti bet kas – tokius šedevrus nebent vietiniame kaimely ir pardavinėt. Emilios Romanijos stendas. Pasitaikė keli įdomesni vynai, bet gardžiausi buvo viename iš stendų susižvejoti mėsiukai. Kai aplink tiek vyno, maistas patampa aukso vertės. Dalyvavę didesnėse vyno parodose tikrai yra tai patyrę. Darsyk aplankėme Irpinijos stendą. Skanavome Feudi di San Gregorio vynus. Kadaise jų buvo galima ir Lietuvoje įsigyti. Gerai padaryti, ryškūs, minerališki. Netoliese sutinkame Carlą iš Donnachiara vyninės, kurioje svečiavomės prieš kelias savaites. Malonu vėl susitikti. Sėdame ragauti šios, tik moterų valdomos, vyninės vyno. Stilius kitoks, nei prieš tai ragautų vynų iš didžiausios regiono vyninės, bet tikrai ne blogesnis. Kažkaip kalba pakrypsta apie ankstesnį apsilankymą Kampanijoje. Brolis telefone, kaip tyčia, turi daugumą nuotraukų, darytų prieš dvi savaites vyninėje. Mergina lieka susižavėjus raito savo kontaktus ant įmonės kortelės – prašo atsiųsti nuotraukų. Po degustacijos dar ir įsiamžiname kartu. Smagi mergina ta Carla. Nuotaika pakili. Mindaugas užmato ir nusistveria tokį tarsi lagaminą ant ratukų su Irpinijos simbolika. Jei ta dėželė brošiūroms susidėti, tai laaabaaai jau daug stendų reiktų aplankyti, kad ją užpildyti. Gal buteliams? Bet parodos teritorijoj lyg ir nepardavinėjo šių. Ghmm… Na, nesvarbu, dabar aidi ne tik mūsų žingsniai bet ir „lagaminėlio“ ratukų bildesys. Friuli stende prisėdame prie Rocca Bernarda vyninės staliuko. Apie vyną pasakoja pats vyndarys. Skanūs vynai. Prieš kokius 12 metų jų buvo galima įsigyti ir Lietuvoje. Itin patiko raudonasis iš Pignolo vynuogių. Labai tamsi spalva, tamsių uogų aromatas ir itin ilgas poskonis. Dar paskanaujame ir tai pačiai įmonei priklausančios Umbrios vyninės produkcijos. Labiausiai patiko Pinot Noir. Šis daromas tik itin gero derliaus metais, o paskutinieji tokie buvo 2009. Niam. Markės regiono stende užmatome dailią moterį su kokteiline taure. Iš taurės virsta dūmai. Įdomu. Neilgai trukus atrandame ir mes, kur gauti tokį (ar kitokį kokteilį). Alumi bei putojančiu vynou prekiaujančios kompanijos stende keli barmenai kūrė išties įdomius kokteilius. Paskanavome. Vaizdelis gal kiek geresnis už skonį, bet išties neblogai. Parodą užbaigti norime skaniai, tad einam i Veneto stendą. Zenato. Vyninei vadovaujantis Alberto Zenato mus atpažino iškart – prieš 2 metus lankėmės su Tikro Vyno Kelio kompaniją vyninėje. Rankų paspaudimai, apsikeitimas vizitinėmis ir sėdame ragauti naujo derliaus vynų iš šių Šiaurės Italijos monstrų. Įspūdis išties labai geras. Balti minerališki ir gaivūs, raudoni, nors ir sąlyginai jauni, stebėtinai švelnūs ir uogiški. Dėkojame Alberto ir atsisveikiname. Skani VinItaly parodos pabaiga. Parodos autobusas parveža viešbutin. Kiek pailsėsime ir eisime miestan. Burbulio vyninės kompanija irgi vis dar Veronoj, tad pamėginsime susitikt tautiečius.

01:34
Draugus susitikome Pane e Vino restorsnėly. Vaidotas ten kažkada jau buvo buvęs ir jam paliko neblogą įspūdį. Aplinka jauki, baltos staltiesės, grakščios taurės. Kiaurai vyno šaldytuvo stiklą šviečia Sassicaia, Ornellaia, Tignanello ir kitų kultinių vynų etiketės. Gražu. Užsisakome Cavallo kepsnius. Brolis užsiprašo nedaug kepto, „kad dar ygaga sakytų“. Kvatojamės. Gero vakaro pradžiai pasirenkame burbulus. Franciacorta. Išties skanų putokšlį Italai moka padayt, o ir kaina ans nuo šampano neatsilieka nė per žingsnį. Šefo siurprizas.Gauname užkandėlių: kelios sultenės, vyšninis pomidoriukas ir vytinto kumpio bei žuvies sumuštinukai. Puikiai tiko lengvam užkandžiui ir gerai derėjo su putojančiuoju taurėse. Prie mėsos norėtųsi kažko sodraus raudono. Gal amaronės iš magnum dydžio butelio? Jamam! Neužilgo atkeliauja ir arkliukas. Išpjova. Mėsa sultinga ir labai minkšta. Patiko visiems. Ir vynas gerai derėjo. Po vakarienės linksmoji kompanija dar aplanko netoliese esančią vyninę su specialiu VinItaly2014 pilstomų vynų sąrašu. Dar nebuvome matę vietos, kur Riedel Sommelier serijos taures duotų išsinešimui gerti lauke… Įspūdinga. Ragavome 2008ųjų Sauvignon Blanc iš Luaros. Įdomu paskanauti, bet abejojame ar kada užsisakytume butelį prie maisto restorane. Paskui aplankome dar vieną jaukią vietelę, kur jėgas atgauname su Aperol Spritz‘ais. Atsisveikindami su draugais sutariam susitikt Vilniuje palyginti Italijos ir Prancūzijos didingų putojančių vynų. Viešbuty apsidėliojam daiktus – ryt ryte išvykstame link tėvynės. Mintis į dienoraštį dėliot šįvakar padeda 2009 Chianti Classico Riserva. Ačiū.

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
–>Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8

2014.04.08

09:11
Atsikėlėme gana anksti. Pusryčiai viešbutyje gana kuklūs, keleto rūšių duonelės, keletas mėsiukų ir keli sūriai. Sultys ir kava turi viena esminį panašumą: pagrindinė sudedamoji dalis vanduo, o kita – milteliai. Na, bet juk ne valgyti čia atkeliavom. Keliaujam link autobuso, kuris veš į parodą. Tiesa, prieš tai dar kaip tikri italai apsikeičiam tarpusavy rūbeliais – brolis užsimeta Mindaugo liemenę, o šis įsisega brolio segę švarkan. Dabar jau pasiruošę.

18:03
Šiandien parodoj, rodos, buvo mažiau žmonių ir ženkliai mažiau „čiainykų“. Šiandienos plane ne tik pasmaguriauti brangvyniais, bet ir aplankyti ir paragauti didžiųjų vyninių, kurių produkcijos gausu mūsų supermarketuose, stendus ir paskanauti naujienas. Bendras įspūdis išties geras. Naujienos itin vaisiškos, skaniai (!) ragaujasi net ir negalvojant apie kainą, kuri išties menka. Kaip ir vakar, sutinkame pažįstamų veidų iš kelionių ir įvairių renginių. Smagu. Šiandien apsilakome Alto Adidžės stende. Nemaža dalis vyninių jau pažįstamos: jei ne aplankytos, tai skanautos parodose ar vyno mugėse. Mėgstame šio regiono vyną. Labai. Itin gera jo savybė: gardus jaunas, bet gali o joj oj kiek bręsti ir įgauti dar daugiau kompleksiškumo. Užmatom Niedermayr stendą. Prieš kelis metus su grupe draugų brolis lankėsi šioje vyninėje. Daug šiltų atsiminimų. Suskanaujame visus gaminamus vynus. Saldusis Aureus, gaminamas iš kilniojo puvinio paveiktų uogų, išties išsiskiria iš kitų ragautų šio regiono saldžiųjų. Antinori stende Salvatore mums pristato Antinori vyninių naujienas. Bene didžiausioji – nuo 2011-ųjų metų mūsuose populiarus Marchesi Antinori Chianti Classico Riserva vynas imtas gaminti Tenuta Tignanello vyninėje. Uogos šiam vynui visad būdavo iš Tignanello ūkio, tik apie tai nebuvo rašoma etiketėje. Tai reiškia, kad nuo šiol turėsime oficialų „baby Tignanello“. Jej! Bet tai ne visos naujienos iš Chianti: nuo šių metų įvedama nauja Chianti Classico kategorija – Gran Selezione. Taip galės vadintis tik iš nuosavų vyninės vynuogynų, esančių Chianti Classico zonoje, pagamintas ir bent 30 mėnesių brandintas vynas. Šis titulas Antinori vyninėje atiteks Badia A Passignano vynui. Paskanavome. Gardus kaip visad. Pašnekovas pažada nustebinti ir grįžta su dviem itin tamsaus vyno taurėmis. Spalva gerokai melsvesnė, nei Badia A Passignano, tad tai neturėtų būti Sangiovese vynuogių vynas. Kažkas iš tarptautinių vynuogių. Aromate dominuoja tamsių uogų ir prieskonių kvapai. Bet užuodžiamas ir žaliųjų paprikų bei juodųjų pipirų kvapas, signalizuojantis apie dalelę Cabernet Franc derliaus galutiniame mišinyje. Italas šypsosi ir patvirtina, kad keliaujame teisinga linkme – Cabernet Franc dalis maža ir į sudėtį įtraukta visai neseniai. Supertoskanietis. Tik vat, kuris. Pasirodo, kad tai 2009ųjų Guado Al Tasso. Pasakiškas vynas! Prieš atsisveikindami dar paskanaujame ir naujojo Antinori Chianti Classico Riserva iš auksu tviskančio butelio. Solidus sodrus vynas, skirtas tik specializuotoms parduotuvėms ir restoranams. Atsisveikiname. Salvatore išskuba link oro uosto, o mes link viešbučio. Šiek tiek atsipūsim ir vakare trauksim dar po Veroną pasiganyti.

00:15
Vėl aplankome Pizzeria Bella Napoli. Šįkart jau žinome, ką užsisakyti – 60cm pailgą picą TRIS. Tai ant didelės medinės lentos pateikiama Neapolietiška pica. Tiesa, ji tarsi iš trijų dalių: balta, raudona ir su ančiuviais. Pica išties labai gardi. Net nufotografuoti normaliai nespėjome. Aperol Spritz‘ai tiko puikiai. Vakarinė Verona gražiai apšviesta, tad apkulniuojame visą senamiestį. Tvyro gera atmosfera, šilta, aplink daug laimingų žmonių. Visas miestas alsuoja vyno ritmu: vyno žmonės gatvėse, vyno buteliai vitrinose, restoranai taurėmis pilsto itin solidų vyną, net maisto prekių parduotuvėlės lentynoje žiba Ornelaia, Gaja, Dom Perignon ir kiti panašaus solidumo vardai. Ne vyno šventės metu to tikrai neišvystume. Šiek tiek paspragsime fotokameromis ir žingsniuojame link namų. Dienoraščiui rašyti pasitelkiame Pinot Noir iš Alto Adidžės. Geras pasirinkimas!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
–>Šiaurės Italija. pt6
Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8

2014.04.07

08:10
Kėlėmės anksti, nes laukia kelias į Veroną. Puode verda…. …vot ir ne makaronai! Tiršta grybų sriuba. Reikia juk paįvairinti maisto racioną. Šiandien Alto Adidžėje bus saulėta – nesimato anei debesėlio. Gaila, kad teks išvažiuoti.

09:03
Mikliai susikrovėme daiktus ir jau pakeliui link Veronos. Užmatėme kaip purškiamos obelys. Stabtelėjom įamžinti. Gerai, kad čionykščiai vyndariai šitaip nesielgia. Važiuojam toliau. Aplink kerintys vynuogynų kalnų šlaituose vaizdai.

19:08
Veronoje atvažiavome tiesiai prie viešbučio. Tik va, neleido dar daiktų kambarin neštis – tik nuo 14val. Tiek jau tikrai nelauksime. Viešbutyje pasigauname internetą ir bandome aiškintis, kaip čia be mašinos į parodą nusigauti. O pasirodo, kad tai gana paprasta – apie 400m nuo viešbučio yra stotelė, nuo kurio į parodą kas 15 minučių veža nemokami parodos autobusai. Automobilį su visais daiktais palikome aikštelėje prie pat viešbučio, o patys išdūmėme link Veronos parodų rūmų. VinItaly LABAI skiriasi nuo praeitos parodos, kur buvom. Dyyydelė teritorija, kurios 99% užima Italijos vyndarių stendai. Nustebino ir lankytojų gausa. Dar labiau nustebino, kad dauguma jų išties nepanašūs į šios sferos profesionalus – dar tik rytas, pirmadienio, o jau gausu įkaušusių. Vyndariams žinoma tai ne itin patinka, tad pirmasis kontaktas būna gana šaltas ir reikalai pasikeičia tik prisistačius ir paplepėjus apie gėrimus. Kai jau tampa aišku, kad čia atėjai ne apsvaigt, atsiranda kita kalba, kiti gėrimai ir kitas bendravimas. Išties patiko šviežūs Farnese vyninės vynai. Padaryti taip, kad žinovui, net ir stengiantis, nebūtų kaip prikibti dėl kokybės, tačiau itin turėtų patikti tik pradedantiems pažintį su vynu. Atsisveikindami su Urs Vetter iš Alois Lageder sakėm, kad susimatysim VinItaly. Nesitarėm nei laiko, nei vietos. O susitikome, kai vienu metu nusprendėme paragauti Pjemonto (ir visos Italijos) elito – Vietti. Kai bastėmės po Europos vynuogynus su Tikrasis Vyno Kelias komanda, buvome užsukę pas šiuos šiauriečius. Tada išties nuskilo, kad gavome paragauti ne tik esamų prekyboje vyno derlių, bet ir galybę pavyzdžių iš bačkų. Jau tada 2010ųjų metų derliaus vynas pasirodė ypatingas. Tačiau dabar šie vynai gerokai labiau susiformavę (kartu su R. Parkeriu vynus vertinęs A. Galloni juos suvertino neįtikėtai aukštais balais, o Barolo Ravera apdovanojo 100/100). Labai įdomi patirtis. Na, ir pirmas paskanautas šimtabalis vynas. Iš anksto neturėjome susiplanavę susitikimų, tad rinktis, ką ir kada ragausime galėjome laisvai. Buvome ir Kampanijos stende, kur sutikome nemažai pažįstamų veidų iš kovo vidurio kelionės į Italijos pietus. Keletas vynų išties paliko labai neblogą įvaizdį. Neužmiršome aplankyti ir tų, pas kuriuos kadaise esame su viena ar kita kompanija svečiavęsi. Malonu vėl susitikti. Daugiausia marširavome Toskanos bei Pjemonto stenduose. Lengvesnius vynus pasilikome rytdienai. Iš parodos taipogi važiuoja tas pats autobusas ir parveža iki aikštelės netoli viešbučio. Parodos metu kursuoja net 6 skirtingos linijos tokių autobusų, tad sklandus susiekimas užtikrintas nuostabiai. Persirengėme ir tuoj eisim apžiūrėti Veronos. Nuo viešbučio iki senamiesčio apie 2km, bus proga prasivaikčioti. Lauke išties šilta, tad kyla klausimas dėl švarko reikalingumo.

01:32
Netoli Veronos senamiesčio užmatome iškabą Pizzeria Bella Napoli. Susižvalgome ir su kolega nusprendžiame, kad gal ir nieko variantas vakarienei. Žmonių sėdėjo gal kokie 4, tad kažkaip nedrąsu (juk geresnėse vietose dažniausiai sunkiai vietą ir surasi). Padavėjas palydėjo į salės gilumą ir nurodė konkretų staliuką, prie kurio sėstis. Pasirodė keistoka. Vos spėjo mums atnešti užsisakytą butelį Soave Classico, kai tiesiog plūste ėmė plūsti žmonės. Neilgai trukus restoranas jau buvo artipilnis. Picos gana skanios, bet perdėm nesužavėjo. Jau ketinome eiti toliau, kai pro duris įėjo Vaidotas bei Žygis iš Burbulio Vyninės. Pasirodo, kad čia viena geriausių picerijų Veronoj ir ją kompanionai pažįsta puikiai. Tad vakarą tęsėme kartu. Pasirodo, kad ne tas picas užsisakėme – skaniausios čia klasikinės Neapolietiškos. O mes užsisakėm kažkokias tai „mandrybes“, kurių nė pavadinimų dabar neatmename. Vyną pakeitė Aperol Spritz‘ai. Labai gardus dalykas. Gaila, kad tik mūsų šaly vis dar tik kur ne kur jų gauti gali. Vakaro kompanionai užrodė jaukų barą, kur ne tik Spritz‘ai gardūs, bet ir taurėmis pilstomas šampanas. Mėgaujamės. Paskiau kompanionai patraukė link viešbučio, na o mes dar į senamiestį pabandyti fotokameromis įamžinti dailiai apšviestą Romeo ir Džuljetos miestą. Negalime atsistebėti nuo vidurnaktį veikiančių parduotuvių gausos. Aišku, jei ne paroda, jos tikrai būtų uždarytos. Gatvėse gausu personų iš parodų rūmų. Ir visose (taip, VISOSE) vitrinose yra prikaišiota vyno butelių: ar tai optika, ar ledainė, ar knygynas, ar rūbų parduotuvė, kirpykla, ar vaistinė. Šiomis dienomis miestas tiesiog pritvinkęs vyno sferos žmonėmis ir prekybininkai visom išgalėm nori jų dėmesio. Stabtelim dar atsigaivinti Spritz‘ais. Kelias link viešbučio kažkaip neprailgsta ir neužilgo jau namie. Keista. Juk dažniausiai nuo namų iki baro nueinama kelissyk greičiau, nei kad iš baro namo…

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
–>Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8