Aprodė visas kerteles, nupasakojo būsto subtilybes – pvz skalbimo mašina veiks tik tuomet, jei sandėliuke uždegsite šviesą… Šypsomės. Šiaip būstas tvarkingas, atrodo geriau, nei prieš tai matytose nuotraukose. Išsidėstęs per 3 aukštus. Kiekvienas išsirenkame po kambarį ir keli dar lieka laisvi – o jei norėsis aplinką pakeist.

Dar nė neišsikrovę daiktų dumiame link parduotuvės. Dar mašinoje nutariama, kad reikia žuvies. Už keliolikos kilometrų esančiame Wittlich‘e randame prekybos centrą. Nemažas. Imame žuvį pavadintą „kabeljau“. Gražios ir šukutės. Į vėžimą! Ten pat skrieja ir įvairios salotos, daržovės, mėsiukai ir jau įprasti Creme Brulee ingridientai. Ieškome pipirų, mat baigėsi mūsų „kelioninio“ pipirų malūno parakas. Prie kasos nustembame – nei su VISA, nei su Mastercard ši parduotuvė nedraugauja – tinka tik arba europietiški banknotai, arba „IC“ kortelė. Neturime tokių. Laimei, sponsorius iš Kazakistano šalia, o jo piniginėje visad šlama grynieji.

Dumiame namo. Selbach-Oster vynas prie vakarienės tiko nuostabiai. Tiesa, parduotuvėje dar nugriebėme Johannes‘o rankomis darytą Spatburgunder‘į. Lengvas, bet kupinas šviežių uogų charakterio ir pipirinių tonų. Puikiai tinka meditacijai po maisto. Vidurnaktį sumąstome, kad reikia eit į miestą. Artimiausias gyvesnis – Bernkastel-Kues.

Beveik keturi kilometrai pėsčiomis įveikiami lydimi kompanijos kvatojimo, tad neprailgsta. Penktadienio naktį veikia vienintelis „Bastei“ muzikinis klubas. Tik užėjęs į prirūkytą barą supranti, KAIP GERA vakaroti be įkyrių dūmų visur aplink. Šį penktadienį – „Meksikos naktis“. Muzika pakenčiama, tiesa, su Meksika nieko bendro. Dauguma naktinėtojų – vietiniai miestelio gyventojai. Merginų absoliuti mažuma. Prigriebiame po džinentoniką. Panašu, kad neužsibūsime.

Neužilgo brolis grįžta su tekilos stikliukų virtine. Akcija! Turbūt meksikietiško vakaro proga. Gerai nusiteikę apsauginiai pasakoja, kad penktadieniai čia ramu. Bet va šeštadienį, kai vyks „Las Vegas party“ jau bus ankšta. Namus pasiekiame žaibiškai, mat pavėžėja Vokietis, kurio nė vardo nespėjom paklaust. Padėkoję dumiame miegot.

Po ilgo ir saldaus miego puikiai tinka sotūs „a la Vokiški“ pusryčiai. Važiuojame apsižvalgyti apylinkėse ir dar šio to įsigyti parduotuvėje. Sudomina sendaikčių turgus. Brolių kaklus padabina iš šakučių padaryti pakabučiai. Manome, kad tinka. Sutariame, kad šiandien vakarieniausime anksčiau ir vakarop trauksim į Las Vegaso vakarėlį. Šįkart vakarienei brolis sumąsto Lazaniją. Neblogai! Dar kiek pasidžiaugiam interneto namie privalumais ir jau ruošiamės į miestą.

Šįkart ratuoti, nes brolis, neragavęs velnio lašų, pasisiūlo vairuoti. Tiesą apsauginis sakė – žmonių „Bastei“ išties daugiau. Tiesa, mūsų amžiaus jaunimo beveik nėra. Jau ir dydžėjus prie pulto išdidžiai kompiuterį su prakastu obuoliu pasistatęs mygtukus spaudo. Blaivioms galvom cigarečių dūmų tvaikas pasirodo nepakeliamas, tad einam ieškoti kitos vietos. Apsauginis nurodo, kad kitapus upės yra dar viena veikianti vieta.

Pro „Dzhungle“ duris aidinti muzika skamba smagiau. Tik va, žmonių bare nedaug, o ir veiksmas vyksta drėgnokame rūsyje, kuriame rūkoma. Aromatą sunku nupasakoti. Prisimename, kad dar šaldytuve palikome Zeltinger Sonneuhr Spatlase trocken 2011. Sprendimas aiškus. Keliam taures, rūšiuojam nuotraukas, montuojam video medžiagą. Sekmadienį jau noris pajudėti, tad ieškome dviračių nuomos. Graach‘e nuomojami dviračiai pasirodo pobaisiai ir gaunam nurodymus ieškoti Bernkastelyje. Radom.

Ketveriukė išrieda trim dviračiais. Mina visi. Du jauniausieji prigriebė tandemą! Smagu važinėti kokybiškais dviračių takais kai aplink tokie gražūs vaizdai. Brolis Petras mina su nerimu, bet trūkę kelio raiščiai visgi laiko – svarbu tik kojos į šalis nesukioti. Numynę apie 10km saulėkaitoj stojame atsigaivinti Aperol Spritz‘ais. Gėris.

Dviračius gražiname prieš pat užsidarant nuomos punktui. Bet nuotykių dar negana. Kylame į vynuogynus, kur neseniai pakloti geri asfaltuoti keliai aukštai šlaituose. Iš bagažinės traukimas longboard‘as. Adrenalino pliūpsnis. Smagu. Sekmadienį nusprendžiame nuotykių mieste nebeieškoti.

Vakarienei broliai kepa jautienos antrekotą. Lekia kamštis iš Spatburgunder butelio. Ir vėl neblogai! Smagus vakaras išsitęsia. Pirmadienį mikliai pakuojamės daiktus – prieš pasukdami Austrijos kryptimi norime dar pasibūti gamtoje.

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
–>Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Mus pasitinka šeimininkė. Susėdame svetainėje ir klausomės jos pasakojimo apie vyninę. Šeimai vyninė priklauso dar nuo 17 amžiaus. Selbachai valdo vos 20 hektarų vynuogynų stačiuose į pietus orientuotuose Mozelio upės šlaituose. Įdėmiai klausomės apie „Flurbereinigung“ – kad nesenai vyndarių ir valdžios sutarimu buvo perskirstytos žemės ir kad vienai šeimai priklausantys plotai nuo šiol bus kartu, o ne išsimėtę po kelias eiles po visą regioną.

Visi Selbach‘ų vynuogynai yra nedideliame 7km atstume, vadinamame „auksine mylia“ – tai pačių geriausių vynuogynų zona. Barbara pasakoja, kad jų gaminamame vyne pirmuoju smuiku griežia vynuogynas, o Johannes rūsyje stengiasi kuo mažiau kištis į natūralų sulčių virtimą vynu. Už kelių minučių kambarin įžengia vyndarys. Johannes sodina mus į autobusiuką ir lekiam apžiūrėti vynuogynų.

Svaiginantis vaizdas. Šlaitų statumą sunkiai sekasi įamžinti nuotraukose. Beveik šimtą metų menantys vynmedžiai atrodo nedidukai, mat skalūno dirvožemyje jiems išsikeroti sudėtinga. Pasiseka pamatyti, kaip vyksta darbas tokiuose stačiuose šlaituose – nuo kelio esančio virš vynmedžių lynų leidžiasi kaimyninės šalies darbininkas su tokiu a la traktoriuku, o paskui lynas jį pamažu traukia aukštyn. Sunerimę klausiame Johannes, kiek per metus žūsta vynuogių rinkėjų, nes patys tikrai nenorėtumėm leistis be apsaugų apačion. Atsakymas, mus nuramina – žūčių nebūna, nes šlaituose pluša tik patyrę darbuotojai. Dėl nedėkingų šiemečių orų vynmedžių žydėjimas vėlavo kone 3 savaites. Bet panašu, kad jei prieš derliaus rinkimą neprasidės lietus, 2013ųjų rezultatas bus išties džiuginantis.

Mums parodo ir itin įdomiai atrodančius vynmedžius. Aukšti vynmedžių kotai ir it krūmai atrodanti lapija. Idėja atsivežta iš Australijos. Šį vynuogyną Selbachai prižiūri laikydamiesi organinės vyndarystės taisyklių. Kadangi saulėkaita ima varginti, šeimininkas pasiūlo grįžti namo ir atsigaivinti vyno taure. Pritariam! Pirmasis į taures keliauja šviežias sausasis kabinett stiliaus vynas iš Graach‘e esančio Domprobst vynuogyno. Gaivu ir labai gardu.

Ragaujamų vynų sirpių vaisių charakteris pamažu vis stiprėja, o vynas saldėja. Itin gerą įspūdį palieka „Alte Reben“ užrašu padabintas 2011ųjų derliaus vynas iš Bernkasteler Badstube vynuogyno. Pasirodo, kad šiam vynui uogos skintos nuo daugiau nei šimtmetį menančių vynuogynų. WOW! Klausiame Johannes, kiek jis turi tokių vynmedžių. Atsakymo tikslumas pribloškia – 1283. Pasirodo, kad beveik visas Selbach-Oster vynas gaminamas uogas skinant nuo itin senų vynmedžių, bet vyndarys vengia tai užrašyti ant etiketės, nes „juk tada kone ant kiekvieno butelio būtų užrašyta alte reben…“.

Saldusis Zeltinger Schlossberg Auslese stiliaus vynas, iš 2009tais metais skintų kilniojo puvinio nepaveiktų uogų turėjo užbaigti mūsų degustaciją. Bet neužbaigė. Johannes iš rūsio grįžta su nediduku butelaičiu. Mūsų akys jau spindi. O kaip jos sužaižaravo, kai pamatėme, užrašą „Zeltinger Himmerleich Eiswein“… Tai neseniai baigęs fermentuotis vynas iš 2012ųjų metų derliaus. Pribloškia gaivios rūgšties ir cukraus balansas. Super. Prie stalo kaip mat susirenka visa Selbachų šeima.

Greitai subėgiojame iki kavamobilio atsinešti savojo deserto. Mikliai paskrebinami trys Creme Brulee. Šypsenos nutvieskia kambarį. Leidžiamės į rūsį, kur ir gaminamas ragautasis vynas. Nedidukas, tvarkingas. Pasirodo, kad per potvynius jį užlieja vanduo. Fermentacijai naudojamos nenaujos didelės ąžuolinės statinės.

Prieš atsisveikindami paklausiame, ar galėtume įsigyti patikusio vyno. Johannes nusišypso ir parodo į jau sudėtus 4 ilgakaklius – „dovanų jums prie vakarienės“. AČIŪ!!! Visgi dar paprašome šeimininko nusileisti į rūsį, mat norime įsigyti „ietimis“ pravardžiuojamų magnum dydžio butelių. Juose vynas išsilaiko ilgiau, nei įprastuose, o ir atkimšti tokį draugų kompanijoje smagiau. Išeiname su plačiomis šypsenomis veiduose ir penkiomis ietimis… Dyyyydelis AČIŪ Selbach‘ų šeimynai už išskirtinį dėmesį ir nuostabias emocijas!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
–>Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Vyninės kieme mus pasitinka nuotaikingasis Britas Tom Benns. Tomas visa Liepos mėnesį atostogauja, bet mielai sutinka popietę praleisti kartu. Tikra atgaiva bendrauti su žmogumi, kai nėra kalbos barjero. O anglišką humorą, kurio jis nestokoja, mūsų kompaniją mėgsta labai. Tomas kaip mat palydi mūsų šutvę iki vyninei priklausančių apartamentų, kuriuose apsistosime dviem naktims.

Kadangi restoranai dar uždaryti prisėdame trumpam svetainėje paskanauti 2012-ųjų Wachenheimer. Pernai prieš pat pradedant rinkti derlių vyninę ištiko tragedija – mirė ilgametis vyndarys Fritz Knorr. Didelė atsakomybė užgulė Fritz‘o mokinio Nicola pečius – dabar jis pagrindinis vyndarys. Įsivaizduokite – viena žymiausių Vokietijos vyninių: vynuoges skina Lenkai, vyną gamina Italas, o parduoda Britas. Ir tai veikia!!!

Su Tomu kartu pasidžiaugiame, kad jaunojo Nicolos (jam vos dvidešimt šešeri) padirbėta išties šauniai. Keliaujame į netoliese esantį restoranėlį. Tomas iškart perspėja, kad jei norime neapsinuodyti, reikės gerti alų, nes restoranams nuomoja patalpas iš kooperatyvo, tad ir vyno sąrašas tik iš kooperatyvo. Šypsomės ir mielai sutinkame, nes jau pasiilgome apynių. Kvietinis puikiai tiko prie šerniuko.

Tomas perspėja, kad miestely prieš atvykstant Lietuviams pakabinamas apie tai pranešantis plakatas su raginimu rakinti dukras namie, tad per šias kelias dienas Wachenheime nerasime jokio vakarėlio. Kvatojamės. Apie tai, kad šis britas mėgsta juodą humorą žinojome anksčiau, tad nesivaržome pažerti keletą stiprių juokelių. Tomas atsako tuo pačiu. Mūsų penkeriukės juokas ima nustelbti prie kito stalo kažką švenčiančią bent dvidešimties vokiečių kompaniją.

Po vakarienės restorano šeimininkas pavaišina pačių darytų vynuogių samagonu. Kvapas nuteikia skeptiškai, bet skonis išties švelnus. Pagirtina. Desertui rikiuojamės prie kavamobilio bagažinės. Laikas Creme Brulee! Britui patiko prancūziškas desertas. Tai paruošiame dar ir jo žmonai bei vaikams. Dėkojame Tomui už svetingumą ir gerą nuotaiką ir atsisveikinę patraukiame namo.

Miego dar nesinori, tad „į trasą“ lekia dar „keli“ Wachenheimerio buteliai. Išsimiegojęs sukertame makaronų su greitai susimeistrautu carbonara padažu ir į vyninę. Mus pasitinka žavi Tomo kolegė Sussana. Aplankome Dr. Buerklin Wolf rūsius. Neblogai. Seno vyno saugykloje raibsta akys nuo matomų saldumynų. O kad taip kokį vieną atkimšus… Kol šiek tiek krapena lietus, naudojamės proga pasinaudoti internetu ir įkelti keletą nuotraukų. Lietus neužilgo liaujasi. Dr. Buerklin Wolf vyninėje dirbama laikantis biodinamikos principų, tad įdomiausia degustacija vyksta vaikštant po vynuogynus su pilna kuprine butelių. Nutariame ir mes nepraleisti tokios progos.

Vyninėje paskanaujame paskutinioji derliaus įžanginius vynus ir į kuprinę pasikrauname atskyrų vynuogynų vyno. Kadangi Tomas atostogauja, o Sussana atsakinga už darbą vyninėje po vynuogynus bandys vedžioti čia jau nesyk lankęsis Petras. Žygiuoja ketveriukė su kuprinėmis ir taurėmis rankose.

Aplankome ir paskanaujame Rachbachel, Goldbachel, Gerumpel ir Bohlig vardais pavadintus vynuogynus. Visi jie gaminti lygiai taip pat, bet skonis išties skirtingas. Pechstein vynuogynas pilnas bazalto, kurį iš aukštai kalne esančio karjero kadaise sutempė vergai, nes už geresnes uogas buvo mokami didesni pinigai. Lipame į Pechsteinkopf. Rodos, kad lipant aukštyn viršūnė vis tolsta ir tolsta. Bazalto karjeras atrodo it milžiniškas krateris. Norėjome viršūnėje esančiame ežeriuke išsimaudyti, bet vanduo labai prižėlė žolių, tad surengiame pietų pikniką.

Nuotaika pakili, tad kamštis lekia ir iš 2008-ųjų Jesuitengarten vynuogyno vyno. Prieš akis iškyla frazė „vynas tai poezija butelyje“… Priėjus Jesuitengarten vynuogyną užspaudžia širdį – jis tuščias. Šiemet po derliaus nuėmimo buvo išrauti visi seni ir ligoti, tad ITIN mažai derliaus duodantys Dr. Buerklin Wolf priklausantys medeliai. Sekantis Jesuitengarten Grand Cru derlius bus tik po kokių 15-20 metų.

Susėdame prieš plyną lauką. Išsipilstome Jesuitengarten likučius. Gedime. Negalime grįžti nepabuvoję viename garsiausių vynuogynų visoje Vokietijoje, kuris vos už kelių žingsnių – Kirchenstuck. Seni vynmedžiai bažnyčios fone. Kelias namo neprailgsta. Vakarienę gaminsime patys. Ant jautienos steiko kvietėme ir Tomą, bet jis pasižadėjęs vakarieniauti pas vyndarį Nicolą namuose, mat atvažiuoja italo mama. Miegot nueiname vėlai.

Po sočių Vokiškų pusryčių dar užsukame į vyninę interneto lašelio. AČIŪ visai nuostabiai Buerklin Wolf komandai ir ypač Tom Benns už svetingumą ir geras emocijas. Keliaujame į Mozelio regioną!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
–>Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser