Smagu matyti degančias šeimininko akis, kai šis pasakoja apie savo biodinamiškai prižiūrimus vynuogynus. Pamažu lipame stačiomis terasomis. Šiemet regione jau buvo tiek lietaus, kiek įprastai būna per visus metus. Bet dabar Danguje anei debesėlio. Praeiname pro žydinčią augaliją. Pasirodo, kad tai trąšos – iš žolelių daromomis arbatomis yra purškiami vynuogynai.

Matome užsimezgusias uogas ant Gruner Veltliner vynmedžių. Panašu, kad jei daugiau nebus stiprių liūčių derlius bus išties neblogas. Sepp Moser ūkis įdomus dar ir tuo, kad turi vynuogynų ne tik Kremstal DAC zonoje, kur dominuoja baltosios vynuogės, bet ir Apetlon regione prie Neusiedlersee ežero, kur auga tamsiosios uogos. Tad vyno asortimentas išties platus.

Natūralistinis požiūris šioje vyninėje pastebimas kiekviename žingsnyje. Visas Sepp Moser vynas fermentuotis pradeda spontaniškai. Vyno gamybos patalpose akis patraukia kelios medinės statinės. Niki prasitaria, kad jose noksta jo gaminami keisčiausi vynai –stengiantis beveik visiškai nesikišti į natūralius gamtos procesus. Šie – baltasis ir raudonasis – vynai po fermentacijos, yra neskaidrinami, nefiltruojami, ir jų gamyboje visiškai nenaudojami sulfitai. Į butelius pilstoma tiesiai iš statinių. Klausome susižavėję ir suprantame, kad ne veltui abu pavadinti „Minimal“. Net kamščiai šiam vynui užsakinėjami specialūs – dengti ne parafinu, o natūraliu bičių vašku.

Raudonojo vyno brandinimo rūsyje tarp statinių pastebime indelį su rožių žiedlapiais. Šeimininkas pasakoja, kad šitaip statinėms sukuriama malonesnė aplinka. Pamatuoti teigiamą poveikį sunku, bet mums tai tikrai nerūpi. Stebint bręstančio vyno statines ima smalsumas, kas gi ten gaunasi. Kylame iš rūsio ragauti vyno! Praeiname pro pusiau atvirą vidinį kiemą atrium stiliaus name. Tarp augalų skraido paukščiukai. Vaizdas pakeri.

Degustaciją pradedame Gruner Veltliner vynu iš prieš tai lankytų terasų. Paskui į taures liejasi išskirtinių atskyrų plotų vynas. Skanaujame ir neįprastų įdomybių – Muscat Ottonel iš Apetlon ir Chardonnay iš Kremstal. Prasitariame, kad mėgstame Pinot Noir, tai pasiseka paragauti ir austriškąjį. Neblogai! Labai gerą įspūdį paliko tamsiosios Zweigelt vynuogės vynai. Toks rezultatas gaunamas drastiškai ribojant derlingumą. Masinės gamybos vynas toli gražu šiems neprilygsta. Vos ištraukus kamštį iš baltojo „Minimal“ butelio prie mūsų prisijungia ir Niki žmona Andrea. Tai jos mėgstamiausias vynas.

Andrea nustebina kvietimu pietų. Pasirodo, kad kol vaikščiojome po vyninę ji spėjo paruošti avienos troškinį. Prigriebiame Pinot Noir likučius ir į dekanterį perpiltą raudonąjį „Minimal“ – derinsim prie maisto. Susėdame prie stalo šešiese. Niki pasakoja, kad troškinyje jų pačių biodinamiškai augintas itin retos veislės ėriukas. Mantas mūsų kompanijoje tikras avienos ekspertas, mat Kazakstane ši mėsa ne tik labai populiari, bet ir itin geros kokybės. Išgirstame jo prisipažinimą, kad tai skaniausia jo gyvenime valgyta aviena. Neblogai! Iš Zweigelt gamintas raudonasis „Minimal“ visiškai kitokio charakterio, nei prieš tai ragauti vynai. Labai gardu.

Andrea pastebi, kad vynas gana neblogai atsivėręs. Prieš savaitę kimštam buteliui tam prireikė ko ne 4 valandų. Išsisuka diskusija apie skonio ir aromato evoliuciją. Niki pasakoja, kad pernai pradėjo eksperimentą, kai kiekvieną dieną ragauja vyną iš statinių ir užsirašinėja pastabas apie skonį ir kvapą, vertina balais. Tada šalia gretina mėnulio kalendorių, žvaigždynų išsidėstymus ir taip ieško dėsningumų. Išvadų dar nėra, nes reikia dar bent metų stebėjimų, bet aromatų amplitudė stulbinanti. Klausome susižavėję. Meilė gamtai mums nesvetima.

Desertui Andrea iškepė šokoladinį pyragą, o mes atnešame Creme Brulee. Brolis mikliai paskrudina šešis. Šypsenos nutvieskia kambarį. Pyragas labai skaniai užbaigia šiuos pietus. Nuoširdžiai dėkojame šeimininkei už tokią gardžią ir šiltą popietę. Visgi saldumynai dar nesibaigia – Niki atneša dar tris saldėsius. Mėgstam saldžiuosius. LABAI!

Niki kukliai pasakoja, kaip buvo gaminamas 2005ųjų Trockenberenauslese Essenz vynas. Kai atvyko inspektoriai pamatuoti sulčių saldumo, jiems to padaryti nepavyko – netilpo į skalę. Teko skiesti vandeniu ir tik tada matuoti. Taurėje atrodo kaip skystas medus. Litre tokio vyno net 436 gramai likutinio cukraus. Skonis sunkiai nupasakojamas. Apsąla širdis. Bet kompanijos aikčiojimas ir švytintys veidai leidžia suprasti, kad NEBLOGAI! Dėkojame Niki už nuostabią dieną ir nepamatuojamą nuoširdumą. AČIŪ!

Vynu prisipildo ne tik kavamobilio bagažinė, bet ir salonas. Kelionėje namo bus ankšta. Išriedame link Lietuvos!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
–>Eurotrip. Sepp Moser

Aprodė visas kerteles, nupasakojo būsto subtilybes – pvz skalbimo mašina veiks tik tuomet, jei sandėliuke uždegsite šviesą… Šypsomės. Šiaip būstas tvarkingas, atrodo geriau, nei prieš tai matytose nuotraukose. Išsidėstęs per 3 aukštus. Kiekvienas išsirenkame po kambarį ir keli dar lieka laisvi – o jei norėsis aplinką pakeist.

Dar nė neišsikrovę daiktų dumiame link parduotuvės. Dar mašinoje nutariama, kad reikia žuvies. Už keliolikos kilometrų esančiame Wittlich‘e randame prekybos centrą. Nemažas. Imame žuvį pavadintą „kabeljau“. Gražios ir šukutės. Į vėžimą! Ten pat skrieja ir įvairios salotos, daržovės, mėsiukai ir jau įprasti Creme Brulee ingridientai. Ieškome pipirų, mat baigėsi mūsų „kelioninio“ pipirų malūno parakas. Prie kasos nustembame – nei su VISA, nei su Mastercard ši parduotuvė nedraugauja – tinka tik arba europietiški banknotai, arba „IC“ kortelė. Neturime tokių. Laimei, sponsorius iš Kazakistano šalia, o jo piniginėje visad šlama grynieji.

Dumiame namo. Selbach-Oster vynas prie vakarienės tiko nuostabiai. Tiesa, parduotuvėje dar nugriebėme Johannes‘o rankomis darytą Spatburgunder‘į. Lengvas, bet kupinas šviežių uogų charakterio ir pipirinių tonų. Puikiai tinka meditacijai po maisto. Vidurnaktį sumąstome, kad reikia eit į miestą. Artimiausias gyvesnis – Bernkastel-Kues.

Beveik keturi kilometrai pėsčiomis įveikiami lydimi kompanijos kvatojimo, tad neprailgsta. Penktadienio naktį veikia vienintelis „Bastei“ muzikinis klubas. Tik užėjęs į prirūkytą barą supranti, KAIP GERA vakaroti be įkyrių dūmų visur aplink. Šį penktadienį – „Meksikos naktis“. Muzika pakenčiama, tiesa, su Meksika nieko bendro. Dauguma naktinėtojų – vietiniai miestelio gyventojai. Merginų absoliuti mažuma. Prigriebiame po džinentoniką. Panašu, kad neužsibūsime.

Neužilgo brolis grįžta su tekilos stikliukų virtine. Akcija! Turbūt meksikietiško vakaro proga. Gerai nusiteikę apsauginiai pasakoja, kad penktadieniai čia ramu. Bet va šeštadienį, kai vyks „Las Vegas party“ jau bus ankšta. Namus pasiekiame žaibiškai, mat pavėžėja Vokietis, kurio nė vardo nespėjom paklaust. Padėkoję dumiame miegot.

Po ilgo ir saldaus miego puikiai tinka sotūs „a la Vokiški“ pusryčiai. Važiuojame apsižvalgyti apylinkėse ir dar šio to įsigyti parduotuvėje. Sudomina sendaikčių turgus. Brolių kaklus padabina iš šakučių padaryti pakabučiai. Manome, kad tinka. Sutariame, kad šiandien vakarieniausime anksčiau ir vakarop trauksim į Las Vegaso vakarėlį. Šįkart vakarienei brolis sumąsto Lazaniją. Neblogai! Dar kiek pasidžiaugiam interneto namie privalumais ir jau ruošiamės į miestą.

Šįkart ratuoti, nes brolis, neragavęs velnio lašų, pasisiūlo vairuoti. Tiesą apsauginis sakė – žmonių „Bastei“ išties daugiau. Tiesa, mūsų amžiaus jaunimo beveik nėra. Jau ir dydžėjus prie pulto išdidžiai kompiuterį su prakastu obuoliu pasistatęs mygtukus spaudo. Blaivioms galvom cigarečių dūmų tvaikas pasirodo nepakeliamas, tad einam ieškoti kitos vietos. Apsauginis nurodo, kad kitapus upės yra dar viena veikianti vieta.

Pro „Dzhungle“ duris aidinti muzika skamba smagiau. Tik va, žmonių bare nedaug, o ir veiksmas vyksta drėgnokame rūsyje, kuriame rūkoma. Aromatą sunku nupasakoti. Prisimename, kad dar šaldytuve palikome Zeltinger Sonneuhr Spatlase trocken 2011. Sprendimas aiškus. Keliam taures, rūšiuojam nuotraukas, montuojam video medžiagą. Sekmadienį jau noris pajudėti, tad ieškome dviračių nuomos. Graach‘e nuomojami dviračiai pasirodo pobaisiai ir gaunam nurodymus ieškoti Bernkastelyje. Radom.

Ketveriukė išrieda trim dviračiais. Mina visi. Du jauniausieji prigriebė tandemą! Smagu važinėti kokybiškais dviračių takais kai aplink tokie gražūs vaizdai. Brolis Petras mina su nerimu, bet trūkę kelio raiščiai visgi laiko – svarbu tik kojos į šalis nesukioti. Numynę apie 10km saulėkaitoj stojame atsigaivinti Aperol Spritz‘ais. Gėris.

Dviračius gražiname prieš pat užsidarant nuomos punktui. Bet nuotykių dar negana. Kylame į vynuogynus, kur neseniai pakloti geri asfaltuoti keliai aukštai šlaituose. Iš bagažinės traukimas longboard‘as. Adrenalino pliūpsnis. Smagu. Sekmadienį nusprendžiame nuotykių mieste nebeieškoti.

Vakarienei broliai kepa jautienos antrekotą. Lekia kamštis iš Spatburgunder butelio. Ir vėl neblogai! Smagus vakaras išsitęsia. Pirmadienį mikliai pakuojamės daiktus – prieš pasukdami Austrijos kryptimi norime dar pasibūti gamtoje.

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
–>Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Mus pasitinka šeimininkė. Susėdame svetainėje ir klausomės jos pasakojimo apie vyninę. Šeimai vyninė priklauso dar nuo 17 amžiaus. Selbachai valdo vos 20 hektarų vynuogynų stačiuose į pietus orientuotuose Mozelio upės šlaituose. Įdėmiai klausomės apie „Flurbereinigung“ – kad nesenai vyndarių ir valdžios sutarimu buvo perskirstytos žemės ir kad vienai šeimai priklausantys plotai nuo šiol bus kartu, o ne išsimėtę po kelias eiles po visą regioną.

Visi Selbach‘ų vynuogynai yra nedideliame 7km atstume, vadinamame „auksine mylia“ – tai pačių geriausių vynuogynų zona. Barbara pasakoja, kad jų gaminamame vyne pirmuoju smuiku griežia vynuogynas, o Johannes rūsyje stengiasi kuo mažiau kištis į natūralų sulčių virtimą vynu. Už kelių minučių kambarin įžengia vyndarys. Johannes sodina mus į autobusiuką ir lekiam apžiūrėti vynuogynų.

Svaiginantis vaizdas. Šlaitų statumą sunkiai sekasi įamžinti nuotraukose. Beveik šimtą metų menantys vynmedžiai atrodo nedidukai, mat skalūno dirvožemyje jiems išsikeroti sudėtinga. Pasiseka pamatyti, kaip vyksta darbas tokiuose stačiuose šlaituose – nuo kelio esančio virš vynmedžių lynų leidžiasi kaimyninės šalies darbininkas su tokiu a la traktoriuku, o paskui lynas jį pamažu traukia aukštyn. Sunerimę klausiame Johannes, kiek per metus žūsta vynuogių rinkėjų, nes patys tikrai nenorėtumėm leistis be apsaugų apačion. Atsakymas, mus nuramina – žūčių nebūna, nes šlaituose pluša tik patyrę darbuotojai. Dėl nedėkingų šiemečių orų vynmedžių žydėjimas vėlavo kone 3 savaites. Bet panašu, kad jei prieš derliaus rinkimą neprasidės lietus, 2013ųjų rezultatas bus išties džiuginantis.

Mums parodo ir itin įdomiai atrodančius vynmedžius. Aukšti vynmedžių kotai ir it krūmai atrodanti lapija. Idėja atsivežta iš Australijos. Šį vynuogyną Selbachai prižiūri laikydamiesi organinės vyndarystės taisyklių. Kadangi saulėkaita ima varginti, šeimininkas pasiūlo grįžti namo ir atsigaivinti vyno taure. Pritariam! Pirmasis į taures keliauja šviežias sausasis kabinett stiliaus vynas iš Graach‘e esančio Domprobst vynuogyno. Gaivu ir labai gardu.

Ragaujamų vynų sirpių vaisių charakteris pamažu vis stiprėja, o vynas saldėja. Itin gerą įspūdį palieka „Alte Reben“ užrašu padabintas 2011ųjų derliaus vynas iš Bernkasteler Badstube vynuogyno. Pasirodo, kad šiam vynui uogos skintos nuo daugiau nei šimtmetį menančių vynuogynų. WOW! Klausiame Johannes, kiek jis turi tokių vynmedžių. Atsakymo tikslumas pribloškia – 1283. Pasirodo, kad beveik visas Selbach-Oster vynas gaminamas uogas skinant nuo itin senų vynmedžių, bet vyndarys vengia tai užrašyti ant etiketės, nes „juk tada kone ant kiekvieno butelio būtų užrašyta alte reben…“.

Saldusis Zeltinger Schlossberg Auslese stiliaus vynas, iš 2009tais metais skintų kilniojo puvinio nepaveiktų uogų turėjo užbaigti mūsų degustaciją. Bet neužbaigė. Johannes iš rūsio grįžta su nediduku butelaičiu. Mūsų akys jau spindi. O kaip jos sužaižaravo, kai pamatėme, užrašą „Zeltinger Himmerleich Eiswein“… Tai neseniai baigęs fermentuotis vynas iš 2012ųjų metų derliaus. Pribloškia gaivios rūgšties ir cukraus balansas. Super. Prie stalo kaip mat susirenka visa Selbachų šeima.

Greitai subėgiojame iki kavamobilio atsinešti savojo deserto. Mikliai paskrebinami trys Creme Brulee. Šypsenos nutvieskia kambarį. Leidžiamės į rūsį, kur ir gaminamas ragautasis vynas. Nedidukas, tvarkingas. Pasirodo, kad per potvynius jį užlieja vanduo. Fermentacijai naudojamos nenaujos didelės ąžuolinės statinės.

Prieš atsisveikindami paklausiame, ar galėtume įsigyti patikusio vyno. Johannes nusišypso ir parodo į jau sudėtus 4 ilgakaklius – „dovanų jums prie vakarienės“. AČIŪ!!! Visgi dar paprašome šeimininko nusileisti į rūsį, mat norime įsigyti „ietimis“ pravardžiuojamų magnum dydžio butelių. Juose vynas išsilaiko ilgiau, nei įprastuose, o ir atkimšti tokį draugų kompanijoje smagiau. Išeiname su plačiomis šypsenomis veiduose ir penkiomis ietimis… Dyyyydelis AČIŪ Selbach‘ų šeimynai už išskirtinį dėmesį ir nuostabias emocijas!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
–>Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Vyninės kieme mus pasitinka nuotaikingasis Britas Tom Benns. Tomas visa Liepos mėnesį atostogauja, bet mielai sutinka popietę praleisti kartu. Tikra atgaiva bendrauti su žmogumi, kai nėra kalbos barjero. O anglišką humorą, kurio jis nestokoja, mūsų kompaniją mėgsta labai. Tomas kaip mat palydi mūsų šutvę iki vyninei priklausančių apartamentų, kuriuose apsistosime dviem naktims.

Kadangi restoranai dar uždaryti prisėdame trumpam svetainėje paskanauti 2012-ųjų Wachenheimer. Pernai prieš pat pradedant rinkti derlių vyninę ištiko tragedija – mirė ilgametis vyndarys Fritz Knorr. Didelė atsakomybė užgulė Fritz‘o mokinio Nicola pečius – dabar jis pagrindinis vyndarys. Įsivaizduokite – viena žymiausių Vokietijos vyninių: vynuoges skina Lenkai, vyną gamina Italas, o parduoda Britas. Ir tai veikia!!!

Su Tomu kartu pasidžiaugiame, kad jaunojo Nicolos (jam vos dvidešimt šešeri) padirbėta išties šauniai. Keliaujame į netoliese esantį restoranėlį. Tomas iškart perspėja, kad jei norime neapsinuodyti, reikės gerti alų, nes restoranams nuomoja patalpas iš kooperatyvo, tad ir vyno sąrašas tik iš kooperatyvo. Šypsomės ir mielai sutinkame, nes jau pasiilgome apynių. Kvietinis puikiai tiko prie šerniuko.

Tomas perspėja, kad miestely prieš atvykstant Lietuviams pakabinamas apie tai pranešantis plakatas su raginimu rakinti dukras namie, tad per šias kelias dienas Wachenheime nerasime jokio vakarėlio. Kvatojamės. Apie tai, kad šis britas mėgsta juodą humorą žinojome anksčiau, tad nesivaržome pažerti keletą stiprių juokelių. Tomas atsako tuo pačiu. Mūsų penkeriukės juokas ima nustelbti prie kito stalo kažką švenčiančią bent dvidešimties vokiečių kompaniją.

Po vakarienės restorano šeimininkas pavaišina pačių darytų vynuogių samagonu. Kvapas nuteikia skeptiškai, bet skonis išties švelnus. Pagirtina. Desertui rikiuojamės prie kavamobilio bagažinės. Laikas Creme Brulee! Britui patiko prancūziškas desertas. Tai paruošiame dar ir jo žmonai bei vaikams. Dėkojame Tomui už svetingumą ir gerą nuotaiką ir atsisveikinę patraukiame namo.

Miego dar nesinori, tad „į trasą“ lekia dar „keli“ Wachenheimerio buteliai. Išsimiegojęs sukertame makaronų su greitai susimeistrautu carbonara padažu ir į vyninę. Mus pasitinka žavi Tomo kolegė Sussana. Aplankome Dr. Buerklin Wolf rūsius. Neblogai. Seno vyno saugykloje raibsta akys nuo matomų saldumynų. O kad taip kokį vieną atkimšus… Kol šiek tiek krapena lietus, naudojamės proga pasinaudoti internetu ir įkelti keletą nuotraukų. Lietus neužilgo liaujasi. Dr. Buerklin Wolf vyninėje dirbama laikantis biodinamikos principų, tad įdomiausia degustacija vyksta vaikštant po vynuogynus su pilna kuprine butelių. Nutariame ir mes nepraleisti tokios progos.

Vyninėje paskanaujame paskutinioji derliaus įžanginius vynus ir į kuprinę pasikrauname atskyrų vynuogynų vyno. Kadangi Tomas atostogauja, o Sussana atsakinga už darbą vyninėje po vynuogynus bandys vedžioti čia jau nesyk lankęsis Petras. Žygiuoja ketveriukė su kuprinėmis ir taurėmis rankose.

Aplankome ir paskanaujame Rachbachel, Goldbachel, Gerumpel ir Bohlig vardais pavadintus vynuogynus. Visi jie gaminti lygiai taip pat, bet skonis išties skirtingas. Pechstein vynuogynas pilnas bazalto, kurį iš aukštai kalne esančio karjero kadaise sutempė vergai, nes už geresnes uogas buvo mokami didesni pinigai. Lipame į Pechsteinkopf. Rodos, kad lipant aukštyn viršūnė vis tolsta ir tolsta. Bazalto karjeras atrodo it milžiniškas krateris. Norėjome viršūnėje esančiame ežeriuke išsimaudyti, bet vanduo labai prižėlė žolių, tad surengiame pietų pikniką.

Nuotaika pakili, tad kamštis lekia ir iš 2008-ųjų Jesuitengarten vynuogyno vyno. Prieš akis iškyla frazė „vynas tai poezija butelyje“… Priėjus Jesuitengarten vynuogyną užspaudžia širdį – jis tuščias. Šiemet po derliaus nuėmimo buvo išrauti visi seni ir ligoti, tad ITIN mažai derliaus duodantys Dr. Buerklin Wolf priklausantys medeliai. Sekantis Jesuitengarten Grand Cru derlius bus tik po kokių 15-20 metų.

Susėdame prieš plyną lauką. Išsipilstome Jesuitengarten likučius. Gedime. Negalime grįžti nepabuvoję viename garsiausių vynuogynų visoje Vokietijoje, kuris vos už kelių žingsnių – Kirchenstuck. Seni vynmedžiai bažnyčios fone. Kelias namo neprailgsta. Vakarienę gaminsime patys. Ant jautienos steiko kvietėme ir Tomą, bet jis pasižadėjęs vakarieniauti pas vyndarį Nicolą namuose, mat atvažiuoja italo mama. Miegot nueiname vėlai.

Po sočių Vokiškų pusryčių dar užsukame į vyninę interneto lašelio. AČIŪ visai nuostabiai Buerklin Wolf komandai ir ypač Tom Benns už svetingumą ir geras emocijas. Keliaujame į Mozelio regioną!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
–>Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Iki Šampanės beveik 1000km. Pakeliui stebimės Prancūziškumu – iki devynioliktos valandos jokio maisto restoranuose, tad tenkinamės greitu užkandžiu vietinėje Burgundijos regiono kepyklėlėje. Atvykę į Buxueil kaimelį (miestelio jo niekaip nepavadinsi) nesunkiai randame Moutard šeimos šampano namus.

Mus pasitinka gerai nusiteikęs Pascal Robert Wagner. Nors jis kilęs iš Mozelio regiono Vokietijoje, bet myli burgundiškąjį vyną. Ir moka angliškai! Užteko vos poros minučių, kad suprastume, kad mūsų laukia išties smagus šampanu persisunkęs laikas. Pascalis palydi iki šeimai priklausančių apartamentų, kurie patampa mūsų laikinais namais Šampanėje.

Vos įžengus į namus nuplauname kelionės nuovargį gardaus šampano taure. Sužinome, kad kambariai ką tik po remonto ir esame pirmieji naujos svečių priėmimo programos lankytojai. Šeimininkas atsiprašo, kad turi dar kiek apsitvarkyti, tad mes patraukiame apžiūrėti vynuogynų. Gražu.

Svečių priėmimas Moutard namuose visiškai kitoks, nei įprasta Šampanėje – kartu su Pascaliu keliaujam į virtuvę ruošti vakarienės. Tiesa, mes patys pasisiūlėme pagelbėti – įprastai viskuo rūpinasi Pascalis. Neilgai trukus stalą terasoje nukloja paprastas, bet išties neprastas maistas ir butelių armija. Moutard gamina ne tik šampaną – šeimai priklauso nemaži plotai Burgundijoje. Prie užkandžių deriname neputojantį vyną. Šeimininkas susižavėjęs čiupinėja mūsų atsivežtus peilius ir pipirų malūną.

Šnekam, ragaujam, aptarinėjam. Itin įdomu, nes jis dirbęs somelje pas ne vieną kultinį Prancūzijos vyndarį, turėjęs savo vyno parduotuvę, tad labai gerai nusimano apie visą Prancūzijos vyną bei stipriuosius gėrimus. Imant stiprėti vėjui nujaučiame artėjančią liūtį. Persikeliam į vidų. Pasirodo, kad Pascalis- lygiai kaip ir jo bendrapavardis – tiesiog pamišęs dėl muzikos. Groja bosu ir būgnais, dainuoja. Šiuo metu dirba su fusion stiliaus jauna prancūzų grupe. Užgrojus muzikai ir pokšint šampano buteliams nusimetamos visos kaukės – bendraujame laisvai ir itin įdomiai.

Pjaustytų vaisių desertas tiesiog puikiai tinka prie rožinio šampano. Vaišiname mūsų draugą Creme Brulee. Plati šypsena nutvieskia prancūzo veidą. Unikalusis šešių vynuogių šampanas 6 cepages – puiki finalinė nata prieš miegą. Na, tiesa pasakius, ne visai finalinė, nes dar paskanaujam po lašą visų Moutard stipriųjų gėrimų…

Iš ryto vienbalsiai nutariame, kad tai buvo kokybiškiausias miegas visos kelionės metu. Pusryčiams imamės ruošti kavą. Pasirodo ir šioje srityje Pascalis ne naujokas, tad su dideliu susidomėjimu stebi, kaip pasvertos kavos pupelės per kelias sekundes sumalamos prieš pat jas užplikant vandeniu. Kolumbietiškai kavai naudojame Aeropress ir French press įrangą. Įdomu atrasti skirtumus.

Po pusryčių į vyninę! Iš arti apžiūrime daugiau nei tris milijonus brandinamų šampano butelių, stebime kaip vyksta mielių pašalinimo, korekcinio mišinio pylimo ir užkamščiavimo procesai. Darbuotojams turbūt atrodome kaip japonų turistai – visi iki vieno fotografuoja ar filmuoja viską aplink. Bet mes nesigėdijam.

Paskui į distileriją. Moutard šeimai priklausančioje spirito varykloje iš konjako regiono atsivežtuose variniuose puodiniuose induose distiliuojamos visos vynuogių išspaudos atlikusios po šampano gamybos. Laikas tiesiog skrieja.

Kol kraunamės daiktus Pascalis ruošia pietus. Siurprizas – prancūzo rankose sužiba ITIN retas vienintelis pasaulyje šampanas tik iš Arbanne vynuogių. Pascalis su nerimu traukia kamštį, nes ir pats šio vyno vos tik kartą ragavęs.

Ateina pats Francois Moutard, dėkojame jam už svetingumą ir pasineriame į taures. Garduma. Sunku atsisveikinti, bet reikia, nes už keturių valandų jau turime būti Vokietijos Pfalco regione. AČIŪ Moutard šeimai ir Pascal Wagner už nepamatuojamą svetingumą ir nepamirštamas emocijas!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
–>Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Mus pasitinka Josep Jove – ne kartą Lietuvoje viešėjęs teigimai pamišęs Katalonas. Vos užsimezgus pokalbiui kaip mat sužibo šypsenos visos kompanijos veiduose – Josep šmaikštus. Mūsų gidas paaiškina, kad geram vynui pagaminti pirmiausia reikia gerų uogų. Tad į vynuogyną!

Kad ir kaip mylime kavamobilį, visgi lipame į katalonų džipą. “Barolo boy” pramintam broliui paskiriama vieta bagažinėje ant vyno dėžės, į rankas įduodamas “saugos” diržas ir duodamos instrukcijos pamačius policiją gultis. Į Albet I Noya vynuogynus su įprastu automobiliu niekaip nepapulsi.

Statūs šlaitai, daugiau nei pusę tūkstančio metų menančios iš akmenų sukrautos terasos, ko ne amžių skaičiuojantys Macabeo vynmedžiai. Pastebime vynuogėse krebždantį žmogiuką. Josep paaiškina, kad kai Albet I Noya pirko šį seną vynuogyną, buvęs šeimininkas sutiko jį parduoti tik su sąlyga, kad jam bus leista čia ateiti ir prižiūrėti vynuoges. Tad Kalno viršūnėjė – kokių 75 metų seneliukas alinančiame 32 laipsnių karštyje savo noru skabo vynuogių lapus. Maloniai užspaudžia širdį. Albet I Noya vyninė buvo pirmoji Ispanijoje pradėjusi ekologišką vyndarystę. Ketina imtis ir biodinamikos.

Kitas lankomas vynuogynas – biodinamiškai prižiūrimas El Fanio. Vienas 60-82 metų Xerel-lo vynmedis retai duoda pakankamai derliaus vienam buteliui vyno. Kadangi medeliai nesujungti trelis sistema, o auga kaip krūmai, tai nesunku įsivaizduoti, kaip sudėtinga 40 laipsnių karštyje susilenkus skinti brangias uogas. Nuostaba kelią, kad šio vyno butelis Lietuvoje kainavo vos 33LT. Būtinai įsigysime.

Neužilgo saulėkaita patampa sunkiai pakeliama, tad traukiame atgal į vyninę į vėsius rūsius. Josep noriai aprodė visas kerteles. Itin įdomu buvo ragauti dar neišpilstytą vyną iš statinių. Pradėjome lygindami 2011 metų derliaus Reserva Marti iš Marcel Cadet ir Nadalie statinių. Abu šie statindariai naudoja Prancūziškojo ąžuolo medieną, abi statinės skrudintos vidutiniškai, abejose vynas išbuvo lygiai tiek pat. Tačiau skirtumai akivaizdūs – Marcel Cadet statinėje buvęs vynas pasižymi ryškesniais tamsiųjų uogų kvapais ir švelnesniais taninais. Prieš išpilstant visos statinės būna perragaujamos ir pati „skaniausia“ pasirenkama didesniojo formato buteliams, o likusios sumaišomos tarpusavy įprastų butelių turiniui.

Vaikštome po vyninės rūsį su taurėmis, o šeimininkas su pipete vis traukia vyną. Desertui Josep ištraukia kamštį iš „Belat“ pavadintos statinės. Pasirodo, kad tai unikalios laukinėje Pirėnų kalnų gamtoje išsilaikiusios vynuogės vynas, kuriai pavadinimą suteikė atradėjai – Albet I Noya. Labai retas. Skanaujame. Pirma į galvą šovusi asociacija – Pinot Noir. Švelnus uogų skonis, prieskonių niuansai ir glotnūs taninai. Organoleptiška.

Po degustacijos mūsų draugas iš Katalonijos pakvietė mus į netoliese esantį restoraną pietų. Iš mėlyna žvaigžde pažymėto Cava putojančio vyno magnum butelio lekia kamštis. Stotų petys petin su šampanu. Stalą nukloja įvairūs kataloniški užkandžiai. El Fanio vynas iš aplankyto vynuogyno puikiai tiko prie nedaug apkepto tuno, o prie avienos derinome septynmetį Reserva Marti iš magnum butelio.

Nevyniodami į vatą prisipažįstame susimovę, kad namie netyčia palikome krepšą su šviežiai paruoštais Creme Brulee. Tad užsisakome įvairių desertų. Labiausiai pakeri persikai, skinti netoliese. Sultingi ir itin saldūs. Mums užtenka įžūlumo Jums prasitarti, kad mūsų šios kelionės metu gaminami Creme Brulee yra skanesni, nei ragautas Creme Catalan.

AČIŪ Albet I Noya ir Josep Jove už svetingumą!!!!! Po pietų dar spėjame įšokti į miestelio baseiną. Dvylika valandų prabėgo nepastebimai. Ryt laukia ilgas kelias iki Šampanės, tad skubame namo.

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
–>Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Pasiekė žinia, kad Novaturo gide dirbanti pati geriausia Organoleptikų draugė persikelia iš Turkijos į saulėtą Katalonijos pakrantę. Klausimų nebekilo. Į Barceloną!

Nika svetingai priėmė mūsų šutvę savo butuke kurortiniame Lloret de Mar miestely. AČIŪ! Sekmadienį po gardžių Katalonietiškų pusryčių iškeliavome į Barceloną. Traukiniu. Miestas pilnas gerai nusiteikusių žmonių. Nika užrodė puikų mėsos restoranėlį turistų paprastai nelankomoje vietoje. Šeimyniška aplinka, labai skanu ir nebrangu.

Pasistiprinę ėjome miesto įžymybių medžioti. Organoleptikams patinka A. Gaudi darbai! Vaikštant po miestą nuaidi būgnu salvė. Dar viena. Neužilgo iš už kampo išnyra gauja velniūkščiais persirengusių vaikų su būgnais rankose ir petardomis ant pagalių. Užverda velniava. Vienos grupės pasirodymą mikliai keičia kitos būgnais ginkluotos komandos. Tai Kataloniška šventė. Smagu. Skverelyje išgirstame širdžiai mielą melodiją. Priename arčiau. Saksofonas. Kontrabosas. Armonika. Būgnai. Trombonas. Solidus bliuzas. Į kepurę pažeriame monetų. Norisi prisėsti ir klausyti, klausyti, klausyti… Taip ir padarome.

Vakare užputoja dydysis fontanas Ispanijos aikštėje. Vanduo žaižaruoja įvairiomis spalvomis. Gražu. Skubame link stotelės iš kurios už 10 minučių pajudės paskutinis traukinys namolio. Spėjome!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
–>Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Kažkaip jau iš anksto keistokai skambėjo pavadinimas “Full Moon Party”, nes juki didžioji pilnatis jau gerokai padilo. Pasirodo padilęs ir vakarėlis. Pradžia 20:00. Ateiname apie 22:30 (nes juk gyvename aukštai). Prie durų pasitinka daug pažįstamų veidų. Drąsiai žengiame vidun. Nustembame – Justiniškėse esantį “Heaven” klubą primenanti aplinka. Barmenas nedarantis kokteilių.

Neužsibūname ir bent “apšilimui” einame ieškoti linksmesnės vietos. Radome! Nepraėjus nė valandai staiga muzika pritilo. Juokaujame: “- įsivaizduoji, o jei iš tikrųjų vidurnaktį ims ir išjungs muziką? :D” Išjungė. Ir “prabangus” klubas užsidarė. Su šypsenomis veiduose keliaujame atgal į “Full Moon Party”. Prie durų dyyyyydelė minia. Vo dabar tai jau ošim! Nė velnio Pasirodo, kad vidurnaktį pilnaties vakarėlis “patapo” uždaras ir žmonės buvo išprašyti lauk. Jei visgi norėtum grįšti, tektų pakloti solidžią europietiškųjų sumą. Šoke ne tik mes, bet ir visi aplinkiniai.

Su linksma Lenkų komanda patraukiame į paplūdimį. Putokšlyje išmaudyti finaluose dalyvavę Lenkijos atstovai. Neužilgo dirbt liko tik tie patys keli barai senamiestyje bei visos tos pačios “plaštakės”.. Nica paskendo tyloje. Smagu tiems, kas vakarot išvažiavo į Kanus ar Monaką – ten linksmybės su dvyliktuoiju laikrodžio dūžiu nesibaigia. Pusryčiai. Tvarkymasis. Kavamobilio pakrovimas. Ir į Kataloniją!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
–>Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Sveikiname visus Lietuvos atstovus Čempionatuose! Jau namie. Pakuojame daiktus, ruošiamės vakarienę ir rengiamės naktį šėlti „Sweet Fantasy Full Moon Party“. Pasigrožėkite paskutinės dienos akimirkomis ir švytinčiais čempionų veidais. Nugalėjo geriausi!

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
Eurotrip. World Coffee pt2
–>Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser

Deja, nei vienas Lietuvis į finalus nepateko. Tikslias vietas žinosime rytoj, bet tvirtai žinome, kad nė vienas gėdos savo šaliai nepadarė. Ką tik grįžome namo, prasiplėšėm finalui laikytą Kolumbiškąją Huila regiono kavą iš Octavio Cardozo Salinas priklausančios Finca El Chirimoyo Pinares fermos. Liejasi airiškas viskis. Į kavą. Ragaujame tai, ko teisėjai nebegaus galimybės paskanauti.

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Eurotrip. Iškeliaujame
Eurotrip. Kavamobilis
Eurotrip. Creme Brulee
Eurotrip. Jonas Krafuss
Eurotrip. Alois Lageder
Eurotrip. World Coffee pt1
–>Eurotrip. World Coffee pt2
Eurotrip. World Coffee pt3
Eurotrip. World Coffee pt4
Eurotrip. Barcelona
Eurotrip. Albet I Noya
Eurotrip. Champagne Moutard
Eurotrip. Buerklin Wolf
Eurotrip. Selbach Oster
Eurotrip. Mosel’io šlaituose
Eurotrip. Sepp Moser