Ispanija. Emillio Moro ir Pago de los Capellanes

643899_273291439476013_1525497417_nPo pusryčių skubame link Aragonas regiono. Manėme, kad važiuosime 200km, bet pasirodo, kad 300km – neatidžiai skaičiavome…

Tad į Ribera del Duero vėluojame kaip reikiant. Nepadeda ir tai, kad važiuojame nacionaliniais keliukais – autostrada į tikslą neveda. Kadangi vietoj vidurdienio, vietą pasiekiame tik antrą valandą popiet, tenka sukeisti lankomų vyninių tvarką. Ribera del Duero apeliacija įsikūrusi Castilla y Leon regione, ant aukštų Duero upės šlaitų.

Mes jau Emilio Moro vyninės kieme. Mus pasitinka žavus Ispanas David Montes. Leidžiamės apžiūrėti šios pasaulinio garso vyninės rūsių. Aukščiausio lygio vyndarystės technika tiesiog žiba. Įspūdinga.

1000203_273291319476025_777784852_nPrie mūsų kompanijos dar prisijungia ir vyriausias vyndarys Alvaro. Pasakoja apie visa, kas vyksta vyninėje. Klausome susižavėję. Gaila, kad dėl laiko stokos nebespėjame nubėgti į beveik kilometro aukštyje plytinčius vynuogynus. Degustacijų salė įrengta stulbinančioje aplinkoje – virš patalpos su dailiai sukrautomis ąžuolinėmis statinėmis. Trumpas filmukas apie vyninę padeda suprasti, kaip vyksta darbas vynuogynuose.

David nesibodėdamas kemša kiekvieno vyno po du butelius. Į mūsų pastabą, kad gal užtektų ir vieno gauname šmaikštų atsakymą – „juk ne jūs už juos mokate!“. Geras požiūris. Mums patinka. Vynas dar labiau. Emilio Moro FInca Resalso – jaunas, bet itin švelnaus skonio. Bene smagiausiai ragaujamas jaunas Ribera del Duero apeliacijos vynas, kokį mums tekę ragauti. Emilio Moro Emilio Moro – vyninės pagrindinis vynas. Tai tipiškas solidus prestižinio Ribera del Duero regiono vynas. Tarpusavy lyginame 2009 ir 2010 ųjų derlius. Jaunesnis vynas turi ženkliai daugiau sirpių uogų kvapų. Liūdi baltojo vyno gerbėjai – Ribera del Duero regione toks negaminamas. Na, teoriškai įmanoma, bet tada reikėtų vyną deklasifikuoti… …bet gal šįkart neišsiplėsim apie Albillo baltąsias vynuoges ir iš jų gaminamo vyno ypatumus.

21452_273291736142650_920592381_nNeužilgo į taures liejasi Malleolus – senų, iki 75 metų amžiaus Tempranillo vynmedžių derliaus vynas. Po fermentacijos vynas paskui net 18 mėnesių bręsta naujose Alier ąžuolo statinėse. Vėlgi gauname progą palyginti 2009 ir 2010 ųjų derliaus vyną. Šįkart įdomesnis pasirodo vynas iš 2009 metais rankomis skintų uogų. Ant stalo Alvaro atneša Malleolus de Valderramiro butelį. Tai 1924 metais sodinto mažyčio vynuogyno vynas. Gero derliaus metais pagaminami vos 7000 butelių. Itin ryškaus skonio kompleksiškas vynas. 2009 ųjų derlius aiškiai ragaujamas dar per anksti, bet milžiniškas šio vyno potencialas aiškus.

972231_273291706142653_733443614_nMalleolus de Sanchomartin – iš vos vieno hektaro vynuogyno sodinto 1964 metais. Jei pasiseka, Emilio Moro pagamina 3000 butelių šio vyno. Filosofuojame, kad daugiasluoksnis Valderramiro būtų idealus vynas norint ragaujant gilintis ir diskutuoti apie atsiveriančias subtilybes, tuo tarpu šviežių tamsiųjų uogų aromatų kupinas Sanchomartin būtų idealus norint suvilioti simpatiją. Mmmm… Didingi vynai. Tiesa, kiekvienas patenka į dviejų nulių zoną. Europietiškųjų… Prisiminę posakį „prieš pinigą nepapūsi“ šypsomės. Gardu, vienok.

Turime skubėti į Pago de Los Capellanes vyninę. Dėkojame moterų žvilgsnius prikausčiusiems David bei Alvaro už svetingumą, fotografuojamės ir atsisveikinę skuodžiam link Pesquera de Duero.

1005787_273295306142293_2120948761_nPago de los Capellanes vyninės išvaizda priverčia išsižioti net ir visko mačiusius – visur aplink žiba moderni prabanga. Mus pasitinka vyriausias vyndarys Paco. Eidami link kino salės, kurioje žiūrėsime daugybe apdovanojimų gavusį vyninės savininko sūnaus kurtą filmą, praeiname pro modernaus meno ekspoziciją. Gražu. Per 13 minučių pamatome, kas vyksta Pago de los Capellanes vynuogynuose visais keturiais metų laikais. Mūsų šneki kompanija nepratarė nė žodelio scenos metu – visų akys prikaustytos prie milžiniško ekrano. Lieka gilus įspūdis.

1002459_273293292809161_1354816395_nPaco aprodo savo darbo vietą, kurioje spindi naujos ąžuolinės fermentavimo talpos ir įspūdingai atrodantys plieniniai indai. Specialiai pakabintame dideliame televizoriuje vėl žiūrime filmą. Apie tai, kaip vynuogės perrūšiuojamos net 3 kartus, bei kaip sultys virsta vynu. LABAI informatyviai ir profesionaliai paruoštas filmas.

Rūsys su statinėmis turbūt įspūdingiausias kada nors mūsų matytas. Iš pradžių tamsu, bet vėliau užsidega šviesa rūsio gale, tada šiek tiek arčiau, dar arčiau, dar. Pamažu nušvinta visa besiilsinčio vyno šventovė. LABAI įspūdingas vaizdas. Degustacijų salėje Paco pasakoja, apie pirmąjį savo derlių Pago de los Capellanes vyninėje – teko labai pasistengti, nes patalpose nebuvo nei langų, nei durų… Bet pavyko. Net labai pavyko. Dabar gi jau su tokiais sunkumais tikrai nebesusidurs.

994236_273293762809114_420440439_nRagaujame visus penkis Paco gaminamus vynus. Tai modernesniojo stiliaus Ribera del Duero apeliacijos vynas. Visi labai skirtingi, tačiau savo kategorijose išskirtinai geri. Kuklia joven (liet. jaunas) brandos nuoroda pažymėtas vynas toli gražu ne kuklus – jaučiasi puiki sirpių uogų charakterio bei brandos ąžuolo statinėse dermė. Crianza turbūt petys-petin stotų su kaimynų „Reserva“ terminu padabintais buteliais. Itin aukšti tarptautinių vyno žurnalų vertinimai tik patvirtina mūsų nuomonę. Sunku išsirinkti favoritą: Pago de los Capellanes Reserva ar Parcela El Nogal. Abu vynai verti savo nepriekaištingos reputacijos. Visgi El Nogal su riešutmedžiu ant etiketės mums pasirodo turintis šiek tiek daugiau savito charakterio.

1003847_273293989475758_1048713456_nPago de los Capellanes ikona – El Picon. Uogos šiam išskirtiniam vynui skinamos geriausiojo vynuogyno smaigalyje. Po fermentacijos vynas keliauja į beveik pusantro tūkstančio eurų kainuojančias statines (išskirtinės kokybės mediena su kuria leidžiama dirbti tik statindarių konkurso nugalėtojams), kuriose bręsta apie du metus. 2006-ųjų metų derliaus vynas apstulbina neįtikėtinu skonio balansu. Žeriame pagyras Paco.

971870_273294696142354_1891891961_nSkubėdami lekiame į vynuogynus. Seni Tempranillo vynmedžiai atrodo stulbinančiai. Fototechnika spragsi beveik be sustojimo – jau gerokai vėluojame išvykti į Rioja, o norime įamžinti šiuos nepaprastus vaizdus. Rodos, kad bent pora kadrų pavyksta. Lagrono mieste esančiame viešbutyje mus pasitinka simpatiškasis Inigo Echivari.

Einame vakarienės į garsiąją Tapas (tikslaus pavadinimo dabar nebeatsimename) gatvę. Visa gatvė pilna savitus užkandžius gaminančių restoranų. Liejasi vynas ir keliauja skirtingi užkandžiai. Įdomu, kad net užsisakęs vienoje vietoje, gali eiti valgyti į kitą, kurioje gal sėdi tavo draugai. Mums labai patiko toks konceptas. Inigo pasakoja, kad šiaip pagal profesiją jis teisininkas ir El Coto vyninėje dirba neseniai. Na, beveik, mat paauglystėje jis vasaromis dirbdavo šioje vyninėje. Inigo tėvas buvo vienas pirmųjų El Coto bei Baron de Ley akcininkų.

Apie vidurnaktį restoranėliai ima užsidarinėti. Mes kaip tik jau pasisotinę. Nuovargis ima imti viršų ir didesnė kompanijos dalis patraukia į viešbutį. Likę mieste dar išbando Logrono kokteilius. Sudomina klubas, kuriame yra bent 12 klasikinio Gin & Tonic kokteilio variaciojų. Labiausiai patiko Bulldog bei Beefeater_24. Į viešbutį grįžtame vėlai. Nei fototechnikos, nei kompiuterio tą vakarą nebejudiname. Turininga diena buvo, vienok. Rytoj laukia išsamus Rioja turas.

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Ispanija. Juan Gil ir El Nido
Ispanija. Atalaya ir Hispano Suizas
Ispanija. Atteca ir Aragon
–>Ispanija. Emillio Moro ir Pago de los Capellanes
Ispanija. El Coto, Baron de Ley ir Enate