Šiaurės Italija. pt7

1554518_471675802932072_569795461743667615_n2014.04.09

09:13
Pusryčiu metu atrandame, kad yra arbatos. Natūralios (na beveik) arbatos. Ne iš miltelių. Gardu. Šiandien jau paskutinioji VinItaly diena. Tuoj kulniuosim link į parodą vežančio autobuso.

18:20
Šiandien parodoje jau kur kas mažiau žmonių. Nesunku prisibrauti prie dominančių stendų. Dieną pradėjome nuo Lombardijos paviliono. Valtelinos raudonieji pasirodė labai jau nedraugiški greitam vartojimui. O ir etikečių išradingumas… Matomai kai kurie italai stipriai įtikėję, kad dizaineriu gali būti bet kas – tokius šedevrus nebent vietiniame kaimely ir pardavinėt. Emilios Romanijos stendas. Pasitaikė keli įdomesni vynai, bet gardžiausi buvo viename iš stendų susižvejoti mėsiukai. Kai aplink tiek vyno, maistas patampa aukso vertės. Dalyvavę didesnėse vyno parodose tikrai yra tai patyrę. Darsyk aplankėme Irpinijos stendą. Skanavome Feudi di San Gregorio vynus. 10154268_471675689598750_6992963892223866345_nKadaise jų buvo galima ir Lietuvoje įsigyti. Gerai padaryti, ryškūs, minerališki. Netoliese sutinkame Carlą iš Donnachiara vyninės, kurioje svečiavomės prieš kelias savaites. Malonu vėl susitikti. Sėdame ragauti šios, tik moterų valdomos, vyninės vyno. Stilius kitoks, nei prieš tai ragautų vynų iš didžiausios regiono vyninės, bet tikrai ne blogesnis. Kažkaip kalba pakrypsta apie ankstesnį apsilankymą Kampanijoje. Brolis telefone, kaip tyčia, turi daugumą nuotraukų, darytų prieš dvi savaites vyninėje. Mergina lieka susižavėjus raito savo kontaktus ant įmonės kortelės – prašo atsiųsti nuotraukų. Po degustacijos dar ir įsiamžiname kartu. Smagi mergina ta Carla. Nuotaika pakili. Mindaugas užmato ir nusistveria tokį tarsi lagaminą ant ratukų su Irpinijos simbolika. Jei ta dėželė brošiūroms susidėti, tai laaabaaai jau daug stendų reiktų aplankyti, kad ją užpildyti. Gal buteliams? 1013820_471675536265432_3435307186547128682_nBet parodos teritorijoj lyg ir nepardavinėjo šių. Ghmm… Na, nesvarbu, dabar aidi ne tik mūsų žingsniai bet ir „lagaminėlio“ ratukų bildesys. Friuli stende prisėdame prie Rocca Bernarda vyninės staliuko. Apie vyną pasakoja pats vyndarys. Skanūs vynai. Prieš kokius 12 metų jų buvo galima įsigyti ir Lietuvoje. Itin patiko raudonasis iš Pignolo vynuogių. Labai tamsi spalva, tamsių uogų aromatas ir itin ilgas poskonis. Dar paskanaujame ir tai pačiai įmonei priklausančios Umbrios vyninės produkcijos. Labiausiai patiko Pinot Noir. Šis daromas tik itin gero derliaus metais, o paskutinieji tokie buvo 2009. Niam. Markės regiono stende užmatome dailią moterį su kokteiline taure. Iš taurės virsta dūmai. Įdomu. Neilgai trukus atrandame ir mes, kur gauti tokį (ar kitokį kokteilį). Alumi bei putojančiu vynou prekiaujančios kompanijos stende keli barmenai kūrė išties įdomius kokteilius. 10250058_471675862932066_8381569422188198731_nPaskanavome. Vaizdelis gal kiek geresnis už skonį, bet išties neblogai. Parodą užbaigti norime skaniai, tad einam i Veneto stendą. Zenato. Vyninei vadovaujantis Alberto Zenato mus atpažino iškart – prieš 2 metus lankėmės su Tikro Vyno Kelio kompaniją vyninėje. Rankų paspaudimai, apsikeitimas vizitinėmis ir sėdame ragauti naujo derliaus vynų iš šių Šiaurės Italijos monstrų. Įspūdis išties labai geras. Balti minerališki ir gaivūs, raudoni, nors ir sąlyginai jauni, stebėtinai švelnūs ir uogiški. Dėkojame Alberto ir atsisveikiname. Skani VinItaly parodos pabaiga. Parodos autobusas parveža viešbutin. Kiek pailsėsime ir eisime miestan. Burbulio vyninės kompanija irgi vis dar Veronoj, tad pamėginsime susitikt tautiečius.

01:34
Draugus susitikome Pane e Vino restorsnėly. Vaidotas ten kažkada jau buvo buvęs ir jam paliko neblogą įspūdį. Aplinka jauki, baltos staltiesės, grakščios taurės. Kiaurai vyno šaldytuvo stiklą šviečia Sassicaia, Ornellaia, Tignanello ir kitų kultinių vynų etiketės. Gražu. Užsisakome Cavallo kepsnius. Brolis užsiprašo nedaug kepto, „kad dar ygaga sakytų“. Kvatojamės. Gero vakaro pradžiai pasirenkame burbulus. Franciacorta. Išties skanų putokšlį Italai moka padayt, o ir kaina ans nuo šampano neats10153141_471675929598726_8079796589966399169_nilieka nė per žingsnį. Šefo siurprizas.Gauname užkandėlių: kelios sultenės, vyšninis pomidoriukas ir vytinto kumpio bei žuvies sumuštinukai. Puikiai tiko lengvam užkandžiui ir gerai derėjo su putojančiuoju taurėse. Prie mėsos norėtųsi kažko sodraus raudono. Gal amaronės iš magnum dydžio butelio? Jamam! Neužilgo atkeliauja ir arkliukas. Išpjova. Mėsa sultinga ir labai minkšta. Patiko visiems. Ir vynas gerai derėjo. Po vakarienės linksmoji kompanija dar aplanko netoliese esančią vyninę su specialiu VinItaly2014 pilstomų vynų sąrašu. Dar nebuvome matę vietos, kur Riedel Sommelier serijos taures duotų išsinešimui gerti lauke… Įspūdinga. Ragavome 2008ųjų Sauvignon Blanc iš Luaros. Įdomu paskanauti, bet abejojame ar kada užsisakytume butelį prie maisto restorane. Paskui aplankome dar vieną jaukią vietelę, kur jėgas atgauname su Aperol Spritz‘ais. Atsisveikindami su draugais sutariam susitikt Vilniuje palyginti Italijos ir Prancūzijos didingų putojančių vynų. Viešbuty apsidėliojam daiktus – ryt ryte išvykstame link tėvynės. Mintis į dienoraštį dėliot šįvakar padeda 2009 Chianti Classico Riserva. Ačiū.

 –> Facebook albumas <–

Turinys:

Šiaurės Italija. pt1
Šiaurės Italija. pt2
Šiaurės Italija. pt3
Šiaurės Italija. pt4
Šiaurės Italija. pt5
Šiaurės Italija. pt6
–>Šiaurės Italija. pt7
Šiaurės Italija. pt8