Marokas. pt1
Organoleptikai prisijungė prie draugų kompanijos, vykstančios kaituoti į Maroką! Mokysimės pasikinkyt vėją ir pažaboti bangas. Dešimties nutrūktgalvių įspūdžiai.
Susišaudėme skrydžius Vilnius-Londonas-Marakešas-Londonas-Vilnius. „Pigiosiomis“ skrydžių bendrovėmis. Tik vat kai teko registruoti bagažą to pigumo nebesijautė. Daiktus dėjomės paskutinę minutę: kieme jau laukė taksi, vešiantis link oro uosto, o brolis vis dar kelnes siuvo… Šviečia šypsenos ir aidi juokas. Nuotykių bus! Bet juk to ir važiuojam!
Nusileidome Lutono oro uoste. Iki skrydžio link Marakešo turime dar 8 valandas. Į Londoną! Mūsų trijulės tikslas aiškus – craft beer ir specialty coffee! Brick Lane rajonas – šiųdviejų meka. Apsilankome Nude Coffee Roasters. V60 būdu plikyta Ruandos kava nustebina net ir daug ko ragavusius. Laaabaaai gardu, ryškūs slyvų bei vyšnių aromatai. Užsisakėme užkąsti. Wow! Tokio skanaus maisto kavinėje nesitikėjome! Ragavome „wrap’us“ su falafeliu bei plėšyta kiaulieną ir bolivinės balandos reikalą su jautieną. Sužavėjo visi! Laikas espresso. Barista mūsų 3 puodeliams sumalė ko ne pusę kilogramo kavos – suuodė, kad gaudomės kavoje ir norėjo išspausti išties įspūdingus kaviukus. Pavyko! Broliai šaudo asmenukes. 
Skubame į visai netoli esančią craft alaus šventovę – Brew Dog alaus barą. Iš šono turbūt atrodome kaip vaikai saldainių fabrike – viskas įdomu, visko norisi paragauti. Taip ir padarėm. Laikas skriete skrieja. Deja, tenka atsisveikinti su šia nuostabia vieta. Išeiname ne tik pilni įspūdžių, bet ir buteliukais apsirūpinę. Mums kelionei ir draugams paragaut. Skubame, nes iki autobuso link oro uosto vos pusvalandis, o iki jo dar toli keliaut. Spėjome minutę į minutę. Skrydis jau tuoj pat, bet mes jau oro uoste! Staiga informaciniai ekranai praneša, kad skrydis vėluos net tris valandas. Bet nosių nenukabiname! Dalinamės su draugais popietės įspūdžiais, juokiamės. Kompanijos nuotaika puiki. Prie to prisideda ir šaltas Guinness bei gardi pica.
Marakešas mūsų kompaniją pasitiko itin lėtai dirbančiais pasienio kontrolės darbuotojais. Lėti visi, bet mūsų ypatingas! Suskaičiavome, kad kol šis praleido du, jo kaimynas visus dešimt! Ieškome taksi link Medinos. Taksistų daug, visi vežti kaipo norėtų, bet tik pradedam kalbą apie kainas, tai išsyk nebesupranta angliškai ir pabėga. Galų gale sutariam. Įdomu, kad tariesi su vienu, jis perduoda antram, o vairuoja dar kiti. Atstumas nedidelis, bet kadangi naktis, tai manom, kad visai neblogas rezultatas apie 20eur visai 9 žmonių kompanijai. Kai ateina laikas mokėt vairuotojai abu nori po 200 dirhamų. Naktis, ilgai nemiegota, tad nusprendžiam nusileist. 1:0 arabų naudai. Viešbutis teritorijoje, 
kur mašinų eismas draudžiamas. Teks pėdinti. Anot mūsų vairuotojo „apie 150m tiesiai iki kavinės ir tada antras posūkis į dešinę“. Iškulniuojame paskui vilkdami mantą. Jau gal net puskilometris įveiktas Marakešo prekiautojų kupina gatve, o „kavinės“ kaip nėra taip nėra. Suorientuoja policija. Kryptis ta, tik dar paeiti teks. 2:0 arabų naudai. Patenkame į Marakešo turgų. Neįtikėtina! Vaisiai, prieskoniai, kepamos mėsos, sraigės ir gardžiai atrodantys saldumynai. Knibždalynas. Kompanijos akys spindi! Kartu ir jauku, ir įdomu ir net šiek tiek baugoka. Pasukus dešinėn ima aiškėti, kad patiems surasti nepavyks. Laimei padėjėju rasti apstu. Vienas marokietis imasi vedlio vaidmens. Išsukam iš pagrindinės gatvės į skersgatvį. Paskui į kitą. Dar kitą. Mūsų vedlys vis pasakoja apie „hai kvality, luksury rijad“. Staiga praveria 
vienas kokio 1,5m aukščio duris ir kviečia užeiti. Smalsu, tad einame, o dalis kompanijos pasilieka už durų. Už dar kelių durų mes jau patalpoje su dideliu stalu ir minkštomis sofomis aplink. Kviečia prisėsti ir atsipalaiduot su stiklu arbatos. Kažkiek neramu. Staiga ateina seneliukas nešinas kažkokiu tai popierium. Jūs net neįsivaizduojate mūsų veidų, kai ant popieriaus užmatom savo pavardes! Pasirodo, kad šitą reikalą ir užsisakėm! Wow! Patiems surasti buvo NEĮMANOMA. Gauname meiliai dekoruotus kambarius. Kiekviename yra atskiras vonios kambarys. Daugiau nieko mums nereikia. Juoką kelia 2Lt monetos dydžio spyna, „sauganti“ nuo vagysčių. Šypsenos šviečia dar ryškiau pamačius jaukią ant stogo esančią terasą su staliukais ir minkštais baldais. Greitai apsiprausiam ir lekiam į miestą: pasižvalgyt ir užkąst.
Patraukiame link didžiojo turgaus. Nuotaika puiki. Žavi gerokai po vidurnakčio vis dar šurmuliuojanti aikštė. Pirmas pirkinys – beprotiškai saldžios apelsinų sultys. Taurė šio gėrio – kiek mažiau, nei 2Lt. Na, tiek turėtų būti, nes grąžoje trūko kelių dešimtinių dirhamų. 3:0. Susiviliojame ir čia pat kepamomis sraigėmis. Kepėjas gavęs už europinigo vertą indelį stambėlesnę kupiūra išėjo ieškoti grąžos. Sraigės troškintos tokioje kaipo arbatoje. Įdomu, paskanaujam visi. Bet sutartinai nusprendžiame, kad darsyk nebepirktume. 10 minučių praėjo iki jam sugrįžtant. Vis dar laukėme. Nepaėjo. Vis dar 3:0. Apsistojom pavalgyt prie ant žarijų kepamo maisto „paviljono“. Egidijus paklausė, gal turi ir kupranugarienos. Žinoma, atsakė kad turi. Kainos neatrodė 
didelės. Maistas išties gardus, porcijos nedidelės. Mėsa kiek perkepta, bet skani. Ypač gardus kuskusas. Kai atėjo laikas mokėti – išsižiojom – apie 600 dirhamų. Kai pabandėm išsiaiškinti, kiek kas kainavo, tai sąskaita ūgtelėjo ko ne iki 1000 dirhamų. Kvatojamės. Palikom 600. 4:0. Bet nuotaika visvien puiki. Pakeliui namo dar už du europinigus čia pat spaudžiamomis apelsinų sultimis užpildom 1,5l vandens butelį.
Vakarojam savo riado terasoj ant stogo. Klestelim ant užuovėjoj esančių minkštų sofučių. Pūtė stipriai. Visi 24 metrai. Aidėjo mūsų juokas ir švietė šypsenos. Tvyrojo nerealiai gera aura. Drąsiai tvirtiname, kad neatsimenam vakaro, kada tiek kvatojome. Kompanija išties sulipo!
Turinys:
–>Marokas. pt1
Marokas. pt2
Marokas. pt3
Marokas. pt4
Marokas. pt5
Marokas. pt6
Marokas. pt7
Marokas. pt8
Marokas. pt9