Marokas. pt6

10294482_483823311717321_4303129875546451037_nKėlėmės vėl gana anksti, mat reikia važiuot apsipirkt ir Donatą pavežt iki Essasouiros paplūdimio į paskutinę pamoką. Rytinės maudynės baseine kaip pat praskaidrina dienos pradžią. Pusryčiams gauname šviežiai spaustų apelsinų sulčių, duonos, po blyną, įvarių džemų, kavos, arbatos, lėkštę pjaustytų bananų ir obuolių, indelį datulių ir po mini desertuką. Visai neblogai! Nuo kito ryto dar žada ir kiaušinienės. Puiku!

Link miesto išvažiavome šešiese. Pakeliui stabtelim aštuntajame kilometre esančiose prekyvietėse – šeimininkas sakė, kad čia mėsa ir pigesnė ir geresnė. Bet randam tik tuos pačius gabalus, kaip ir vakar. Ne, geriau jau važiuojam apsižiūrėt į šeimininko taip pat parodytą prekybos centrą. Išleidžiame Donatą paplūdimy, o patys sukame į miesto gilumą. Pačioje kelio pabaigoje prekybos centras. Maloniai nustebino, nes ligšiol matėme tik „prekybos kioskelius“. Asortimentas turbūt nenusileidžia dviejų iksų maximai. Vežimas mikliai pildosi. Stveriame geriamo vandens, mėsos skyriuje nusičiumpam 3 kilogramų jaučio išpjovą ir ančių krūtinėlių, kraunam ir įvairių daržovių. Nustebino kibirai su prieskoniais, įvairiais padažais ir marin

10342834_483823085050677_4724950342315153415_nuotom daržovėm – samčiu įsidedi į maišelį, pasveri ir jau gali nešt prie kasų. Ilgiausiai ieškojom cukraus ir miltų. Bet radome! Paskui keliaujam į Medinos turgų – saldumynų, alaus ir šiek tiek prisijungt prie interneto. Turguj laikas skriete skrieja, nes atrodo tik paklausei kainos, o jau įsivėlęs į rimtas derybas. Apsiprekinę pasiimam Donatą iš Essasouiros surf klubo ir jau dardam link savo vilos.

1972254_483823141717338_7466493620212504472_nIšsikrovėm pirkinius. Jau kaip ir reikėtų prie jūros važiuot, bet entuziazmo ne tiek ir daug – labai jau gerai laikas leidžiasi ir čia viloj. Nutariam, kad su pirmu ekipažu važiuos tie, kas plauks pavėjuj (downwind’ins) – taip atvykus antram ekipažui bus kaip tik laikas važiuot pasiimt jų į sutartą vietą. Mes jau surf klube, laukiam grįžtančių, o jų kaip nėra, taip nėra. Matas parašo žinutę, kad dingo vėjas ir kad jie į krantą išlipo nepriplaukę numatyto taško. Prašo paimti. Dovilei, išvažiavusiai jų pasiimt neprisiskambinam. Baras mašinos neturi, siūlo motorolerį. Bet su juo vyrų ir įrangos neparvešim. Taksi! Surandam keliu kulniuojančius draugus. Asfaltas karštas ir aštrus, tad basom pėdinti menkas malonumas. Pasirodo, kad Jonas visgi užgaudė gūsį ir vienas nuplaukė iki galutinio taško, kur susitiko su Dovile. Už pusvalandžio jau visi sveiki gyvi susirinkę bazėj. Pietaujam. Ale ir gardžiai tas mūsų baras gamina. Visi šypsosi. Petras su Jonu leidžiasi į avantiūrą užsisakydami ne kažką patikrinto skanaus, o „dienos žuvį“, katra šviežiai sugauta ir paguldyta ant ledukų. Mums panašu į vilkešerį. Atneša kelis indelius salotų, kelis indelius gruzdintų bulvyčių ir ilgą lėkštę su ant grotelių kepta žuvimi. Gardi. Pasiilgome žuvies. Vietiniai sakė, kad turguj be penktadienio gėrybių iš jūros nebus, nes reikia kad jūra kiek nurimtų. Pirmasis ekipažas namo išvažiuoja apie 18valandą – pradės ruošti vakarienę.

10322824_483823405050645_5899116006006051320_nBroliai ruošą virtuvėje pradėjo nuo pyrago. Norisi efektingo deserto. Pirma nuostaba – virtuvėj nėra orkaitės! Bet nieko, turime molin į grilių lauke. Sugalvosim. Viskas ėjosi kaip iš pypkės iki buvo atplėštas miltų pakelis – nusipirkom rupius kukurūzų miltus… Ką jau padarysi – suksimės kažkaip. Šįvakar valgysim jautieną. Steikus. Susipjaustėme daržoves ir paruošėm vinegreto padažą. Išpjova didelė, graži. Padaliname į lygius kepsniukų dydžio gabaliukus, o nuopjovas pasiliekame atskirai – bus prie kuskuso arba makaronų. Išsiverdame katilą avinžirnių. Dalį sutrynėme, paprieskoninom ir sudėjom viską į keramikinį indą – pašildysim griliuj prieš valgant. Uždaras molinis grilius (panašus į mūsuose reklamuojamą The Green Egg) žaibiškai įkaista. Šauname pyragą, bet neužilgo traukiam lauk – per karšta viduj. Bet jautienai pats tas. Apskrudinam abi puses ir sudedam mėsą į molinį indą. Šildom avinžirnius. Ant keptuvės pakepinom mažųjų cukinijų puselių, katras pagardinom medum ir pankolių sėklomis. Kai avinžirniai jau garuoja, sudedam į kiek atvėsusį grilių mėsą, kad pasiektų pageidautiną iškepimo lygį. Mėsai iškepus pašaunam pyragą. Serviruojam.

Pasirodo, kad ne mes vieni buvom pasiilgę sultingos mėsos. Visiems labai patiko. Desertui improvizuotas Marokietiškas pyragas. Jaučiasi, kad miltų reikėjo kitokių, bet rezultatas pranoko lūkesčius. Pavalgę dar kurį laiką vakarojom terasoj. Aplink tylu, girdisi tik vėjo gūsiai ir mūsų kvatojimas. Nuostabu!

–> Facebook albumas <–

Turinys:

Marokas. pt1
Marokas. pt2
Marokas. pt3
Marokas. pt4
Marokas. pt5
–>Marokas. pt6
Marokas. pt7
Marokas. pt8
Marokas. pt9