arkliukas
Arklienos nugarinė / avinžirnių vafliai / mažosios bulvytės / avokadų piure / marinuoti kopūstai / morkų-apelsinų padažas
Užsisakėme trejetą kilogramų arklienos nugarinės. Norėjom išpjovos, bet neturėjo. Liūdnoka, bet kaip nors. Kadangi turėjome jau prieš tai patirties su šviežia arklienos nugarine, norėjosi šią kepti ne iš karto. Dar kelias savaites palaikėme vakuuminėje pakuotėje.
Pasikvietėme vakare draugų skanauti „mėsos“ (pasirodo, kad ne visiems arkliena skaniai skamba..). Mėsą apskrudinome ir pašovėme į ant žemos temperatūros nustatytą orkaitę. Garnyrui sumanėme paimprovizuoti avinžirnių tema. Mėgstame falafelius, bet sugalvojome kepti ne aliejuje, o vaflinėje, kad gautųsi tokie kaipo avinžirnių vafliai. Bulvytes apvirėme ir paskui pabaigėme kepti keptuvėje su rozmarinų šakelėmis. Avokadus sutrynėme ir pagardinome druska bei kitais prieskoniais. Virtas morkas sutrynėme kartu su apelsinais – bus gardi piurė prie mėsos. Dar suradome iš Rygos turgaus parsivežtų su prieskoniais marinuotų kopūstų lapelių. Mėsą kepėme iki centro temperatūra pasiekė 56C.
Ingredientai tikrai puikiai derėjo tarpusavy. Aplink švietė bent dešimt draugiškų šypsenų. Patiko net tiems, kurie niekad nemanė, kad galėtų valgyti arklieną. Tik vat išpjova būtų buvus kur kas minkštesnė.
Metas desertui! Kadangi mūsų namuose vis dar svečiavosi PacoJet įrenginys, tai negalėjom praleisti progos pasižaisti su ledais. Užsišaldėme cappuccino kavos (gardžios, iš NoSugar kavinės), ananasų bei mangų. Ananasų šerbetas gavosi puikus, mangų kiek per 
saldus, na o cappuccino šiek tiek per mažai saldus. Bet šiaip, kaip pirmą kart bandant pasižaist, iš tiesų neblogai. Į lėkštutes pritrupinome morengų ir sudėliojome šerbetų ritinėlius. Pagardinome baziliko lapeliu bei šlakeliu bazilikų aliejaus. Gardu!