Kalmaras ir krevetės
Sekmadienio popietę susiskambinom su draugais ir, pasirodo, visų nuomonės sutampa – vakarienei norisi kažko lengvo gaivaus iš jūros. Parduotuvėje užtinkame dailių krevečių ir kalmarų čiuptuvų. Krepšelin.
Krevečių kiautus perkirpome per nugaras ir pamarinavome šias aliejuje su imbierais, aitriąją paprika ir laimo sultimis. Rokas ėmėsi kalmaro čiuptuvų salotų. Verdančiu vandeniu kelissyk nuplikė čiuptuvus, paskui į šiltą vandenį pridėjo prieskoninių žolelių, sumerkė kalmaro galūnes, uždengė folija ir dangčiu bei geram pusvalandžiui paliko ant viryklės šusti žemoje temperatūroje. Gavosi minkšti ir gražios spalvos. Supjaustėme griežinėliais ir subėrėme indelin. Kartu keliavo ir pomidoriukų puselės, svogūnai, aitrioji paprika, saliero stiebų gręžinėliai, buivolės pieno sūris „brinza“, žiupsnis prieskoninių žolellų. Pagardinome užpilu iš alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių, druskos, juodųjų pipirų ir balzaminio modenos acto. Skanavome su gaiviu Mozelio regiono Riesling vynu. Derėjo puikiai.
Krevetes trumpai apskrudinome kaitrioje keptuvėje, į katrą paskui sudėjome citrinos gabaliukus, šliūkštelėjome konjako ir padegėme. A la flambe. Užbarstėme kapotomis kalendromis ir ragavome su Rieslingu iš Pfalco – šis kur kas drūtesnis, nei vynai iš Mozelio.
Paprasta, bet tikrai ne prasta vakarienė gavos.