Syrah istorija
Arba kaip Varėnos grybų šventėje pirkome Žąsį.
Šeštadienį buvome suplanavę išvyką į Varėną. Pagrybaut ir grybų šventę aplankyti. Deja, susivėlinom išvažiuoti ir Varėną pasiekėme tik pusiaudienį. Miestas užpildytas automobiliais – vos randame kur priglausti savąjį.
Neilgai trukus jau marširuojame po šventę. Daug šventiškai nusiteikusių žmonių. Smagu. Skanaujame 3lt už puodelį kainuojančios naminės giros. Ne kažką. Šventinėje mugėje apstu visko: drabužių, keramikos, žaislų, bet va grybų pasigendame. Planas buvo jei jau ne sugrybaut, tai bent jau įsigyt šviežių baravykų.
Staiga kompanijos dėmesį patraukia gardas su besiganančiomis žąsimis. Viena tokia didelė pilka buvo ypač graži. Brolis sugalvoja, kad reikia ją nusipirkti (!!!). Paklausus šalia stovinčios moteriškės ši nepatikliai klausia, ar tikrai pirktume žąsį. Tvirtai atsakome, kad perkame. Žąsis buvo mikliai patalpinta į dailią kartotinę dėžutę, o šioji aprišta virve, kad žąsiukas nesiblaškytų. Moters rankose čežėjo banknotas su J. Basanavičiaus atvaizdu.
Išsyk patapome šventinės mugės dėmesio centru. Ko ne kiekvienas vaikis stabdė su prašymu paglostyti dėžutėje nešamą pilkakaklę. Neprieštaravome. Ne už ilgo patapo aišku, kad grybų nerasime, o plastmasinių žaislų kaipo nereikėjo, tad pasukome atgal link automobilio. Mugėje apstu paviljonų siūlančių užkąsti, kurie itin sužadino apetitą.
Netoli nuo automobilio pastebėjome restoranėlį. Žąsies palikti vienos mašinoje nesinorėjo, tad pasiėmėme kartu. Įdomiai padavėja žiūrėjo į mūsų nešulį, bet atsiklausus, ar galime ją turėti kartu atsakė teigiamai. Sau užsisakėme po kepsnį su grybais (visgi kelionės tema buvo grybai), o žąsiai užsakėme vandens. Atnešė gazuoto. Maloniai paaiškinome padavėjai, jog manome, kad žąsis skaniau gertų negazuotą. Kaip mat pakeitė. Žąsis prie stalo (turbūt pirmą kartą restorane žąsis buvo prie, o ne ant stalo) sėdėjo labai ramiai. Sutartinai davėme jai Syrah vardą. Bebaiginėjant valgyti ji ėmė kažkiek muistytis ir atlaisvinę dėžutę išvydome siurprizą – kiaušinis.
Sostinę žąsis pasiekė labai ramiai. Rodos, kad jai gūžtoje patiko – apvaikščiojo visas pakampes, o paskui klestelėjo kampe prie radiatoriaus. Naktis praėjo sklandžiai, bet akivaizdu, kad uždarytai namie jai ne vieta. Keliaujame į namus, kur auga visas būrys paukščių: kalakutas, fazanai, šiurpės, kochinchinai bei įprastos vištos. Syrah ne iš karto susigyveno su kalakutu Aloyzu – šis bandė ją vaikytis po didelį kiemą. Sekančią dieną porelė jau noriai vaikštinėjo kartu.
Sekantį savaitgalį prie didelio vakarienės stalo susėdo būrys draugų. Ragavome arbūzų salotas su mėtomis, ožkos pieno sūriu ir anakardžių riešutais, orkaitėje žemoje temperatūroje keptą briedienos kepsnį, prie Syrah puikiai tiko aštrus bruknių padažas su šalavijais…