aviukas

10671340_530321627067489_3826032671243652142_n57C avienos nugarinė / saldžios bulvės / cukinijos / mėtų padažas / česnakai / traškios petražolės

Liutauras primigtinai siūlė užsisakyti ir paskanauti Donald Russel avienos iš Aberdynšairo Škotijoje. Jau buvome girdėję pasakojimų apie „kosminę avieną“, tad aišku, sutikom. Gavome dvi dailias nugarines su kaulu, bendrai apie kilogramą. Bus trijų brolių vakarienei.

Mėsiukus pasūdėme, nusausinome ir ant laužo virš itin didelės kaitros užskrudinome suteikdami ir šiek tiek dūmų aromato. Tada nugarines pašovėme į ant žemos temperatūros nustatytą orkaitę ir palikom kepti iki centro temperatūra pasieks 57C.

Kol mėsa „bręsta“, imamės garnyrų. Mandolina plonomis juostelėmis supjaustėme nedidukes cukinijas ir apvolioję krakmole užskrudinome aliejuje. Iš saldžių bulvių išpjovėme tokius kaip vamzdelius, juos išvirėme ir paskui apkepinome aliejuje. Česnakų skilteles apvirėme vandenyje, kad numažinti aštrumą, o paskui apskrudinome su prieskoniais ant sviesto. Petražolių lapelius išdžiovinome mikrobangų krosnelėje – gavosi traškūs ir blizgūs it stiklas. Prie avienos puikiai dera mėtos, tad ir švelnų mėtų padažą paruošėme.

10628154_530321573734161_6963509384267511718_nGreitam užkandžiui apsikepinome Pak Choi salotą ir blančiravome vyšninių pomidoriukų. Pak Choi galime drąsiai skelbti vasaros daržovišku atradimu. Tikrai gardus reikalas!

Užkandę einame link orkaitės ir matuojame temperatūrą. 56C. Jau greitai. Atrodo išties gerai. Dar kažkur po dešimties minučių mėsiukus traukiame iš orkaitės ir uždengiame folija iki kol garnyrą lėkštėn sudėsime. Vos tik prapjovėme nugarinę, labai džiugiai nustebome – mėsa atrodo neįtikėtinai. Į lėkštę dėjome po du kauliukus, ir dar 9 liko pakartojimui.

10610941_530321590400826_7219586906917308745_nPrie patiekalo pasirinkome brandesnį itin sirpų Riesling iš Elzaso. 1998-siais Hugel išleido Riesling vyną pavadintą Hommage a Jean Hugel, tai vynas iš itin sirpių, saldžiam vynui skirtų, uogų, katros vinifikuotos sausame stiliuje. Mėsa nustebino jau pirmuoju kąsniu: SUPER minkšta, nėra to ryškaus, avienai būdingo, lajaus kvapo, tačiau skonyje aiškiai jaučiamas „avieniškumas“. Neįtikėtina. Brandus ir vos vos salsvas (iš tokių sirpių uogų visiškai sausas nesigauna…) vynas irgi derėjo puikiai. Nesinorėjo delikataus skonio užtemdyti galingu raudonuoju. Avieną, it koky ledinuką, laikėme už kauliuko ir mėgavomės. Mėtų 10690045_530321670400818_6211685233280963400_npadažas taipogi puikiai „sugrojo“. Tokios avienos, ką čia avienos, išvis mėsos, dar nebuvome ragavę – rausva, super minkšta ir beprotiškai gardi. Klausimų, ar norėsime pakartoti, savęs nevarginome – tik lėkštėms aptuštėjus atsinešėme ir atsidėtuosius gabaliukus. Manau, kad dar pakartosime užsakymą Kalėdinių švenčių metu – norisi tokiu džiaugsmu pasidalinti ir su šeimyna.

–> Facebook albumas <–