Pirmas kartas
jautienos antrekotas / lapinės salotos / vyšniniai pomidoriukai / bolivinė balanda / chimichurri
Vieno smagaus vakaro metu draugė prasitarė, kad nėra ragavusi steiko. Išsyk suklusome. Reikia ištaisyti šį nesusipratimą! Ketvirtadienis puiki diena gardžiai vakarienei.
Prekybos centras „Panorama“. Pirma aplankome Rimi. Mėsos skyriuje neaptikome nė vieno labiau džiuginančio jautuko gabalaičio. Prisipažinsime – susipažinimui su jautienos kepsniais turbūt geriau tiktų išpjova, bet patys labiau mėgstame antrekotus, „rib eye‘us“ ir kitus pjausnius su ryškesne tekstūra, tad šįkart sugriešijame ir ieškome gabaliuko „kaip sau“. Neradę perdėm nenusimename, nes juk šalia yra Naturalia mėsos krautuvė, kur jau eidami į Rimi pastebėjome keletą gražesnių gabaliukų. Krepšelin krenta salotų asorti, vyšniniai pomidoriukai, įvairios žolelės, indelis ančiuvių (umami!!!), keletas pakelių prieskonių.
Naturalia vitrinoj antrekotai išties gražūs. Tik vat, plonoki… Būtų šaunu, jei kuri nors mėsinė imtų prekiauti stambiais mėsos gabalais. Peilius juk namie visi turime – susipjaustyt nesunku. O vat plonas antrekotukas ne toks gardus. Na, bet geresnio varianto nesimato. Imame.
Apsidoroję su mėsa ir padėję ją ilsėtis imamės padažo. Prie mėsos turėtų puikiai tikti Pietų Amerikoje taip mėgstamas Chimichurri padažas. Sutriname kalendras, petražoles, česnaką, šiek tiek svogūno. Įmaišome balzaminio acto, alyvuogių aliejaus bei šiek tiek druskos ir pipirų. Paskanaujam. Gėris! Ruošiame garnyrą. Puode užkaičiame bolivinės balandos grūdelių. Apie 10min ir šie jau išsprogę, kvapnūs. Maišysime su vyšniniais pomidoriukais ir įvairiomis lapinėmis salotomis.
Antrekotus sugalvojame kepti dvejopai – vieną įprastai tik padruskinta ir papipirintą, o kitam į plutelę „įkept“ ančiuvių bei rozmarinų aromato bei skonio. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Kepėme iki medium lygio. Jei kartotume, šįkart keptume mažiau…
Prie vakarienės derinome metus laiko ąžuolo statinėse praleidusį Juan Gil Monastrell vyną iš Pietų Ispanijos. Derėjo puikiai. Su ančiuviai ir rozmarinu keptas gabalaitis maloniai nustebino. Ančiuviai pridėjo sūrumo bei umami pojūčio, o rozmarinas papildė bendrą skonio visumą. Viešnia prisipažino, kad tai skaniausia kada jos ragauta jautiena. Džiaugiamės. Labai! Bet kartu ir žinome, kad galime dar geriau – mėsą skrudinus kiek mažiau ji būtų buvus minkštesnė ir sultingesnė. Tvyro smagi nuotaika. Šypsomės.