Pirmas vasario sekmadienis
38val. 57C Highland veislės jaučio šonkauliai / morkų-salierų piure / salotos
Taip gavos, kad penktadienį bekraustant šaldytuvo kamerą užtikome Highland veislės jautuko šonkaulius. Įdomu. Jei tiesiog pakepinus – bus velnioniškai kieti ir sprangūs. Jei troškinti – gausis tokie byrantys ir neteks dalies savo unikalaus skonio. Pasirenkame ilgiausiai trunkantį variantą: į maišelius, ir merkiame į puodą, kuriame tyvuliuoja 57C temperatūros vanduo. Ilgam. Labai ilgam.
Šeštadienį vakarop dar pabandome pačiupinėt mėsą, bet šioji pasirodo per kieta. Lai lieka rytdienai.
Sekmadienį susiskambinome su Egidijumi ir šis pasiūlė pasiruošti vakare paella. Džiaugsmingai sutikome ir dar apie „verdančius“ jautuko šonkaulius papasakojome. Dar keletas skambučių ir vakarui kompanija kaip ir yra.
Prisipažinsime, ispaniškojo daugiaryžio recepto nesame nagrinėję, tad ir rezultatas šiek tiek nutolo nuo to, ką esame Ispanijoj skanavę. Na, gal ne tiek skoniu, kiek konsistencija – puodą turėjome siauresnį ir gilesnį, nei reikėtų. Vandeniui lėčiau garuojant gavosi, kad ryžiai buvę apačioje išvirė labiau, nei buvę viršuje, o norint šiuos išvirt gavosi, kad dalis ryžių šiek tiek pervirė. Skonis, lyginant su Ispanijoj skanautai variantais, vertas kokių 8/10, tekstūra 5/10. Nebuvo blogai, tik va, vis norisi puikiai. Puode maisto nebeliko, tad matyt ir svečiams patiko.
Prie mėsos garnyrui paruošėme morkų-salierų piure, maišelyje su šlakeliu aliejaus virtą morką bei gaivių lapinių salotų. Nedaug, nes visi jau kaip ir sotūs po paeljos.
Jautienos šonkaulius iš puodo ištraukėme praėjus 38 valandoms po įmerkimo. Minkštučiai, bet pakankamai tvarūs, nebyra. Apskrudinome ir leidę kiek pailsėti supjaustėme. Atrodo neblogai. Mėsa minkšta ir sultinga. Daug „jautieniškumo“. Toli gražu neprimena įprastų virtų ar troškintų jautienos šonkaulių. Garnyras irgi derėjo puikiai.
AČIŪ kompanijai už šaunų sekmadienio vakarą!